Iš tiesų tai ne tik gyvūnėlių, bet ir traukinio bei gėlyčių.
Kažkada seniai seniai, kai Maximoje buvo eilinė kepimo reikmenų akcija-atrakcija prisipirkau silikoninių kepimo formų. Po kiek laiko per kitą akciją ir traktorių nusipirkau. O per praėjusias Kalėdas gavau dovanų tas gėlytes. Bet taip visos draugiškai ir prasivoliojo spintelės galiniame kampe ilgai ir nuobodžiai, kol vieną vakarą tą karvę užtiko smalsioji dukterėčia. Gavau paaiškinti, kas tai yra ir kam tai naudojama. Po to pusantros dienos mažoji visiems aiškino, kad ji su teta keps keksiuką karvę. O jau kai pasižadi ką nors iškepti mažajai, pažadus tenka tęsėsi. Ir kuo skubiau, tuo geriau.
Receptą radau internetinių forumų ir temų komentaruose, todėl šaltinio šįkart nenurodysiu. Bet jei kas nors atpažinsite save, drąsiai prisipažinkit.
Naudota:
1 stiklinė cukraus
4 kiaušiniai
1 stiklinė miltų
Gaminimas:
Pirmiausiai iki grietinės konsistencijos išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Kadangi turiu didelį ir stiprų virtuvinį kombainą, šis procesas teužtrunka porą minučių. Į baltymų masę supilami kiaušinių tryniai ir miltai. Sumaišoma iki vientisos masės. Keksiukų formos ištepamos aliejumi, pabarstomos miltais. Į formeles supilama tešla ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Man pakako 20 minučių.
Ar kepčiau dar kartą? Tikriausiai taip. Jei mažoji vėl norės keksiuko karvės ar keksiuko kiaulės.
Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Nerealiai saldu! O pats biskvitas toks labai paprastas kiaušininis senovinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą