Brokolių pesto

Dar viena istorija apie virtuvėje per ilgai užsibuvusį ir savo paskirties ilgai neradusį produktą. Šįkart toks pasimetėlis buvo brokolis. Jau ir gelstelėjęs, ir padžiuvęs, bet per savaitę taip ir nesulaukęs deramo dėmesio. Vis buvo minčių sunaudoti jį sriubai ar salotoms, tačiau jos taip ir nebuvo realizuotos. Kol benaršant po blogų ir Pinteresto platybes už akių užkliuvo bazilikų pesto receptas. Lyg tyčia, visi produktai buvo virtuvėje arba darže. Taip vargšas senstelėjęs brokolis rado savo paskirtį. Ir, sakyčiau, tikrai neprastą.
Kur naudoti tokį pesto? Bet kur, kur naudojamas ir įprastinis pesto - makaronų patiekalams, salotoms ar pan. Mes jį bandėme su avinžirnių paplotėliais (šie gavosi smarkiai nefotogeniški ir bus aprašyti iškart, kai tik pavyks iškepti padoriai atrodančią porciją) ir juoda rugine duona. Turėtų jis tikti ir šalia humuso, kaip padažas agurkų, morkų ar salierų gabalėliams.
Beje, brokolių pesto galėtų būti ir gera maistinė dovana. Tik tuomet gaminti reikėtų kelios dienos prieš dovanojimą. Porą dienų pastovėjęs jis yra tikrai skanesnis, negu ką tik pagamintas.

Naudojau: 

1 brokolį
saują petražolių lapų
saują bazilikų lapų
saują moliūgų sėklų
pusės citrinos žievelę
pusės citrinos sultis
pusę puodelio alyvuogių aliejaus
druską ir šviežiai maltus pipirus

Gaminimas: 

Brokoliai supjaustomi vidutinio dydžio kekėmis. Visi produktai sudedami į dubenį (ar virtuvinį kombainą) ir sumalami blenderiu iki maždaug vientisos masės. O tada skanaujama ir gardinama tuo, ko pagal skonį trūksta. Man trūko citrinos sulčių, druskos ir alyvuogių aliejaus. Gautas pesto valgomas iškarto arba laikomas šaldytuve.

Originalus receptas iš In Pursuit of More.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Tai vienas tų patiekalų, kurie labai pavaldūs asmeniniam skoniui ar pomėgiams, todėl kiekvieną kartą gaminant reikia skanauti ir produktų dėti tiek, kiek norisi.