Šeivamedžių žiedų sirupas turėjo būti sesės projektas. Kažkur paragavo, kažkur pabandė, kažkur rado receptą ir užsidegė - darysiu šeivamedžių sirupą. Nejau prieštarausi?
Priskynė didžiulį kalną šeivamedžių ir tada visą dieną kartu skabėm žiedukus nuo šakučių. Nugarą paskaudo, nuo kvapo jau net pykino. Tuo sesės dalyvavimas sirupo gaminime ir baigėsi. Tiesa, vieną kartą užvirė sirupą ir kelis kartus pamaišė besigaminantį sirupą. Visą kitą liko padaryti man. Dabar jau galiu savimi didžiuotis ir girtis, kad Kalėdų dovanas šiais metais pradėjau ruošti ypatingai anksti.
Kam naudoti šeivamedžių sirupą? Sako, skanu su blynais ir ledais, taip pat tinka kabinantis peršalimo ligoms. Kol kas nebandžiau, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
Koks jo skonis? Švelnus, lengvas gėlyčių skonis. Paragavau vos truputį (nevartoju gi cukraus), kad žinočiau, kas tai per daiktas.
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.
Naudojau:
Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos
Gaminimas:
Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.
Originalus receptas iš Neringos blogas.
Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.
Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :)
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.
Naudojau: Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos
Gaminimas:
Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.
Originalus receptas iš Neringos blogas.
Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.
Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą