Medlievų krupnikas

Aha, yra tokia uoga medlieva. Iš vaizdo ir skonio uoga panaši  į aroniją. Krūmas aukštas, už mane gerokai aukštesnis. Ir ta medlieva auga namų kieme. Ir aš vėl neturiu didelio noro daryti tai, ką būtinai reikia padaryti, bet kadangi sėdimoji dar nedega, tai užsiimu kieme augančių uogų panaudojimu uogienėms, trauktinėms ir kitiems įdomiems reikalams. O ir šeima šiais metais bus supažindinta su keistais augalais ir jų panaudojimu dovanojamam maistui.
Taip pamažu atėjo eilė medlievai. Idėjų, ką su ja daryti, rasti nebuvo lengva. Nei angliškai, nei lietuviškai. Vienas iš variantų - medlievų krupnikas. Nusprendžiau pabandyti ir, nuvežusi iš ryto dukterėčią į darželį, užsukau parduotuvėn nusipirkti degtinės. Didelė parduotuvė, 10 valanda ryto, o aš perku degtinę. Vaizdas keistokas. Tai, pagalvojau, reikia dar ką nors nusipirkti. Ir nusipirkau - svogūnų ir rūkytą kalakuto krūtinėlę. Toks tiesiog puikus rytinis sveikai besistengiančio gyventi žmogaus derinukas. Bet, tiesą sakant, tikrai nesvarsčiau, kas ir ką pagalvos apie tokį pirkinių derinį, nes man labai reikėjo tos degtinės ir reikėjo jos būtent tą dieną.
Beje, pirkau ruginę degtinę. Praėjusiais metais su ja gaminau šermukšnių trauktinę ir galutiniame produkte visiškai nesijautė spirito. Ruginę degtinę kaip švelnią ir neturinčią spirito kvapo, giria ir dažnesni jos vartotojai.
O pats krupnikas gavosi įdomaus saldaus, švelnaus ir labai prieskoniuoto skonio. Bus įdomu, kaip jį įvertins degustuotojai.

Naudojau:

500 g medlievos uogų
1,5 stiklinės vandens
4 šaukštus medaus
1/2 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
1/4 šaukštelio sodos
3 cm imbiero šaknies

Gaminimas: 

Puode užvirinamas vanduo, medus ir soda. Į verdantį vandenį sudedamos uogos ir visi prieskoniai bei verdama 15 minučių. Išviręs marmalas perkošiamas per sietą ir kiek pravėsinamas. Vėliau sumaišoma su degtine ir supilama į butelį. Sandariai uždaroma ir laikoma kelias dienas tamsioje vėsioje vietoje. Galiausiai gautas gėrimas perkošiamas per kavos filtrą (popieriniai virtuviniai rankšluosčiai tam taip pat puikiai tinka) ir supilstomas į norimo dydžio ir formos buteliukus.

Originalus receptas iš receptai.lt.

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Man asmeniškai norėtųsi mažiau medaus ir mažiau cinamono. Bet su nekantrumu lauksiu degustuotojų pastabų ir bus matyti, ar ir kitais metais gaminsiu šį medlievų krupniką. Iš išvardinto kiekio uogų ir kitų ingredientų gavau maždaug 600 ml galutinio produkto.

Gyvūnėlių formos keksiukai

Iš tiesų tai ne tik gyvūnėlių, bet ir traukinio bei gėlyčių.
Kažkada seniai seniai, kai Maximoje buvo eilinė kepimo reikmenų akcija-atrakcija prisipirkau silikoninių kepimo formų. Po kiek laiko per kitą akciją ir traktorių nusipirkau. O per praėjusias Kalėdas gavau dovanų tas gėlytes. Bet taip visos draugiškai ir prasivoliojo spintelės galiniame kampe ilgai ir nuobodžiai, kol vieną vakarą tą karvę užtiko smalsioji dukterėčia. Gavau paaiškinti, kas tai yra ir kam tai naudojama. Po to pusantros dienos mažoji visiems aiškino, kad ji su teta keps keksiuką karvę. O jau kai pasižadi ką nors iškepti mažajai, pažadus tenka tęsėsi. Ir kuo skubiau, tuo geriau.
Receptą radau internetinių forumų ir temų komentaruose, todėl šaltinio šįkart nenurodysiu. Bet jei kas nors atpažinsite save, drąsiai prisipažinkit.

 Naudota: 

1 stiklinė cukraus
4 kiaušiniai
1 stiklinė miltų

Gaminimas: 

Pirmiausiai iki grietinės konsistencijos išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Kadangi turiu didelį ir stiprų virtuvinį kombainą, šis procesas teužtrunka porą minučių. Į baltymų masę supilami kiaušinių tryniai ir miltai. Sumaišoma iki vientisos masės. Keksiukų formos ištepamos aliejumi, pabarstomos miltais. Į formeles supilama tešla ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Man pakako 20 minučių.

Ar kepčiau dar kartą? Tikriausiai taip. Jei mažoji vėl norės keksiuko karvės ar keksiuko kiaulės.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Nerealiai saldu! O pats biskvitas toks labai paprastas kiaušininis senovinis.

Indiškas avinžirnių ir raudonųjų lęšių troškinys su žiedinio kopūsto ryžiais

Dar vienas labai ilgas patiekalo pavadinimas! Tikriausiai ilgiausias iš visų iki šiol rašytų.
Bet, priešingai negu pavadinimas, patiekalas nėra toks sudėtingas ar labai ilgai gaminamas. Vienoje keptuvėje troškinasi troškinukas, o kitame kepa žiedinis kopūstas. Ir jokių didelių pjaustymų ar kapojimų, voliojimų trupiniuose ar dar ko. Tiesa, gali kiek užtrukti pačio žiedinio kopūsto susmulkinimas, bet tikrai parašysiu ganėtinai paprastą ir greitą būdą.
O iš tiesų tai keista, kaip keičiasi skoniai ir pomėgiai. Prieš keletą metų negalėjau pakęsti kumino. Pamenu, kažkada net nebaigiau valgyti pietų kiniečių restorane, nes patiekale (jau net nepamenu, kas ten buvo) buvo kumino gan daug. Pradėjusi su juo gaminti, iš pradžių dėdavau vos po truputį, kelis kartus mažiau negu nurodyta recepte. O šią vasarą jis man pradėjo patikti! Ne tiek, kad dėčiau jį visur ir visada. Ar kad be jo gyventi negalėčiau. Bet pastebėjau, kad įdedu tokį kiekį, kokio reikia, ir man dar vis jo mažoka. O orkaitėje apkepintos morkytės su kuminu yra apskritai netoli tobulumo. Gal kada ateis lakai, kai ir baravykus bei karpius valgyti pradėsiu?
Grįžtant prie paties patiekalo labiau norėtųsi aptarti tuos žiedinių kopūstų ryžius. Amerikietiškuose ir angliškuose bloguose, rašančiuose apie sveiką mitybą ar paleo mitybą jie yra labai populiarūs. Naudojami net kaip picos tešlos pakaitalas. Šių ryžių esmė yra labai smulkiai, geriausia su maistiniu kombainu, susmulkintas ir keptuvėje pakepintas žiedinis kopūstas. Ir viskas. Taip, kopūsto susmulkinimas gali užtrukti. O jei virtuvėje nėra virtuvinio kombaino ar bent jau tos kokteilinės, kurioje visi vaisių ir daržovių kokteilius daro, procesas gali gerokai pasunkėti. Iš patirties pasakysiu, kad blenderis čia negelbsti. Jis kopūstą sumala į košę, o ne sukapoja į smulkučius ryželius. Bet suma sumarum, šie ryžiai tikrai puikus garnyras ir prie mėsos patiekalų, ir prie va tokių vegetariškų troškinukų, pakeičiantis įprastinius ryžius ar kokias bulves. Ryžių likučius kitą dieną visai smagiai sunaudojau liekanų troškinukui su lašiša, brokoliais ir špinatais (neblogos liekanos, tiesa?).
Nenorint terliotis su žiediniu kopūstu ir jei leidžia įsitikinimai bei mitybos planas, visada galima naudoti įprastinius ryžius. Bet tada jau bus labai super sotu.

Naudota: 

Troškiniui reikės: 
1 šaukštelio maltos ciberžolės
1 šaukštelio malto kajeno pipiro
2 šaukštelių malto kumino
1 raudonojo svogūno
2 skiltelių česnako
3 cm tarkuoto šviežio imbiero
1 skardinės kokosų pieno
1 skardinės avinžirnių
200 g raudonųjų lęšių
100 g špinatų
kokosų aliejaus
druskos ir pipirų

Žiedinių kopūstų ryžiams reikės: 
1 galvos žiedinio kopūsto
1 šaukšto kokosų aliejaus
1 baltojo svogūno
1/2 šaukštelio malto kardamono
200 ml kokosų pieno

Gaminimas: 

1. Troškiniui įkaitinamas troškintuvas arba didelė keptuve ir be jokio aliejaus pakaitinami prieskoniai. Prisipažinsiu, šis žingsnis man pavyko iš antro karto. Pirmą kartą viską sudeginau, nes sudėjau į per daug įkaitusią keptuvę. Prieskoniai kaitinami apie 1 minutę ir tik tada jau dedamas aliejus. Į įkaitusį prieskoniuotą aliejų dedamas smulkiai pjaustytas svogūnas ir kepinamas apie 5 minutes. Sudedamas smulkiai kapotas česnakas ir imbieras, pakepinama dar porą minučių. Galiausiai supilamas kokosų pienas, suberiami avinžirniai ir lęšiai, uždengiamas dangtis ir viskas troškinama ant nedidelės ugnies 40 minučių. Likus 5 minutėms, sudedami špinatai, gerai išmaišoma ir dar patroškinama. Nuolat tikrinau, ar netrūksta skysčio. Ir jau kai matėsi, kad smarkiai mažėja, įpyliau virinto vandens.

Žiedinių kopūstų ryžiai iš arti

2. Ryžiams iš pradžių susmulkinamas žiedinis kopūstas. Kotų čia nereikia, tik žiedinės dalies. Kaip jau rašiau įžangoje, geriausia tą daryti į kokteilinę ar virtuvinį kombainą įpylus vandens. Keptuvėje ištirpinamas kokosų aliejus, 5 minutes pakepinamas smulkiai supjaustytas baltasis svogūnas. Įberiamas maltas kardamonas, išmaišoma ir pakaitinama apie pusę minutės. Sudedami žiedinio kopūsto ryželiai, supilamas kokosų pienas ir kaitinama apie 10 minučių.

Originalus receptas iš Madeleine Shaw "Get the Glow".

Ar gaminčiau dar kartą? Panašu, kad taip. Ir greit, ir paprastai pasigamino. O ryžius galima susismulkinti gerokai iš anksto ir laikyti šaldytuve, kol prireiks. Į vegetarizmą linkusioms šeimos narėms patiekalas labai patiko.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau jo suvalgyčiau vienu prisėdimu :) Retai pasitaiko šitaip smarkiai persivalgyti nuo nemėsiško patiekalo.

Serbentinis krembriulė pyragas

Įžangos dalis apie uogas.
Kai namuose prasitariau, jog planuoju kepti agrastinį pyragą, kilo lengvas pasipiktinimas ir protestas. Anot protestuotojų, reikia gaminti agrastų uogienę, nes ji per skani, kad būtų galima to vienintelio krūmo uogeles sunaudoti pyragui, kuris dar vargiai ar bus skanus. Turėdama tai mintyje, išėjau rinkti raudonųjų serbentų. Įsitaisiau šlapiame krūme ir skabiau uogeles, kai prisiminiau, jog prižadėjau močiutei kokį puslitriuką raudonųjų. O jų ne kažin kiek liko po mano paskutinio paskabymo. Velniava. Persimečiau į juodųjų serbentų krūmą. Namo parsinešiau dubeniuką dviejų spalvų serbentų. Nuo to pyrago skonis tikrai nenukentėjo, tapo tik dar įdomesnis.

Įžangos dalis apie krembriulė.

Jau labai seniai norėjau pagaminti krembriulė. Ir IKEA indelius nusipirkau, ir fakelą-karamelizatorių. Bet vis kažko trūko - ar tai progos, ar tai įkvėpimo. Proga atsirado, ją ir griebiau už ragų.
Krembriulė dažnai pasitaiko labai panašus į kiaušinienę. Saldžią, gerai išplaktą ir su karamelės stogeliu. Suprantu, kodėl jis toli gražu ne kiekvienam patinka. Man pačiai retai pasitaiko paragauti krembriulė, kuriame kiaušinis nesijaustų taip smarkiai. Tad štai šis receptas yra labai toli nuo tos saldžios kiaušinienės. Tikriausiai todėl, kad įdaro didžiąją dalį sudaro sirupas, kiaušinių jame nė kiek nesijaučia. Juos labai smagiai užgožia uogų rūgštelė.

 Naudota: 

Tešlai reikės: 
125 g sviesto
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
250 g miltų
2 kiaušinių trynių
2 šaukštų pieno

Kremui reikės: 
450 g serbentų
200 g cukraus
4 kiaušinių

Gaminimas: 

1. Pirmiausia - tešla. Šįkart labai tingėjau minkyti viską rankomis, todėl pajungiau savo mylimiausią virtuvinį įrenginį - didžiulį virtuvinio kombaino mikserį. Viską dariau labai greitai, kad neatšiltų ir neištirptų sviestas. Pirmiausiai sviestas išminkomas su cukraus pudra, druska ir miltais, kol viskas virsta maždaug duonos trupiniais. Įminkomi kiaušinių tryniai ir pienas. Tešlos negalima perminkyti ir ilgai šildyti rankomis, nes ištirps sviestas ir tešla nebebus traški. Iš tešlos suformuojamas rutulys, apvyniojamas maistine plėvele ir padedamas bent valandai į šaldytuvą.
2. Iš atšaldytos tešlos rutulio iškočiojamas plonas tešlos lakštas ir juo išklojama sviestu ir miltais ištepta kepimo forma. Ant tešlos klojamas maistinės folijos lakštas, užberiamos pupelės ir tešla kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių. Išėmus pupelės tešla kepama dar 10-15 minučių. Ir tada jau kantriai laukia įdaro.
3. Serbentai puode užpilami 100ml vandens ir 100 g cukraus bei pakaitinami 8-10 min, kol uogelės suminkštėja, o vanduo sutirštėja ir tampa sirupu. Uogos nukošiamos. Tiek sirupas, tiek uogos paliekami atvėsti.
4. Kitame dubenyje išplakami kiaušiniai ir 50 g cukraus, kol susidaro lengvos putos. Įplakama grietinėlė ir atvėsęs sirupas. Mišinys nukošiamas.
5. Atvėsusios uogos suklojamos plonu sluoksniu į jau iškeptą tešlos formą. Supilamas kremas, šaunama į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama 35-40 minučių. Aš kepiau ilgiau, apie 45 minutes. Iškepęs kremas turi vos drebėti pajudinus jo skardą. Paliekama visiškai atvėsti. Maniškis ilsėjosi visą naktį.
6. Smagioji dalis. Atvėsusio pyrago viršus apibarstomas likusiu cukrumi ir apdeginamas fakelu-karamelizatoriumi, kol ištirpsta ir pyrago paviršius sukietėja. Neturint fakelo, pyragą galima kelioms minutėms pašauti į iki 200 ar 220 laipsnių įkaitintą orkaitę.
7. Valgom iš karto. Vėliau deginto cukraus sluoksnis ištirpsta ir nelieka jo traškesio.

Idėja iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Panašu, kad išbandysiu įvairias uogas ir, tikriausiai, vaisius. Tai tikrai universalus desertas, lengvai pasiduodantis gaminančiojo fantazijos vingiams. Norint saldesnio pyrago, galima naudoti saldesnes uogas ar vaisius. Kaži, kas gautųsi iš persikų?

  

Lazanija be makaronų

Lazaniją mėgsta visi. Tikriausiai visi. Ar bent jau didelė dalis valgytojų. Bet man pačiai tai nėra tas patiekalas, kurį nuolat gaminčiau ar labai mėgčiau valgyti. Makaronai su mėsa ir tiek. Tiesiog jei yra galimybė rinktis, aš greičiau pasirinksiu kokį kitą makaronų patiekalą, o ne lazaniją. Negana to, pastaruoju metu apskritai nevalgau miltinių patiekalų. O jei valgau, tai tik gamintus iš pilno grūdo ar kokių kitų rūšių miltų, tik ne kvietinių. Va dėl to visada ir ieškau tokių patiekalų variantų, kurie būtų ne tik skanesni, bet ir sveikesni.
Šis receptas nėra labai jau tikros lazanijos, nes joje nėra makaronų ir bešamelio padažo. Vien sluoksniais sudėliotos daržovės ir mėsa. Todėl drąsiai šį patiekalą galima vadinti tiesiog daržovių ir faršo apkepu.
Su šiuo patiekalu taip pat yra šiek tiek pasiknisimo, bet dėl man nežinomų priežasčių jį gaminau gerokai lengviau negu graikišką moussaką. Ir ingredientų sąrašas įspūdingesnis. Bet šitas apkepas man patiko gerokai labiau negu moussaka. Jie gi panašūs tarpusavyje - abu sluoksniuoti, abu su mėsos intarpais. Bet kartais gal tiesiog taip jau būna, kad vienas prilimpa labiau negu kitas.

Naudota:

2 pastarnokai
2 cukinijos
1 baklažanas
50 g špinatų
10 pievagrybių
1 didelė sauja šviežių bazilikų
500 g jautienos faršo
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
2/3 puodelio sauso raudono vyno
100 ml pomidorų pastos
2/3 šaukštelio maltos džiovintos paprikos
rausvoji himalajų druska
šviežiai malti juodieji pipirai
alyvuogių aliejus
fermentinis sūris (nebūtinai)
vyšniniai pomirodiukai papuošimui

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo pastarnokų. Jie nuskutami ir supjaustomi plonais griežinėliais, sudedami į indą, kuriame bus kepama lazanija, apšlakstomi alyvuogių aliejumi ir kepami 15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Apkepę pastarnokai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami laukti, kol bus paruošti kiti ingredientai.
2. Faršo sluoksnio eilė. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir pasūdžius apkepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas. Kepinamas, kol karamelizuojasi. Įpylus dar šaukštą aliejaus sudedamas faršas, šaukštu ar mentele suskaidomas ir kepinamas, kol paruduoja. Supilamas vynas, sudedamas smulkiai kapotas česnakas, paprikos milteliai, pipirai ir druska (pagal skonį) ir kepama apie 4 minutes. Sudedama pomidorų pasta ir palaikoma keptuvėje, kol suburbuliuoja skysčiai. Sumažinama ugnis ir patroškinama apie 10 minučių.
3. Kol faršas troškinasi, baklažanas supjaustomas plonomis riekelėmis, pasūdomas ir paliekamas 10 minučių nuošalėje. Vėliau išsiskyrę skysčiai nupilami, keptuvėje įkaitinamas aliejus ir baklažano riekelės apkepamos iš abiejų pusių po minutę ar dvi.
4. Cukinija supjaustoma išilginėmis plonomis juostomis, griežinėliais supjaustomi šampinjonai.
5. Pasiimame kepimo indą, kuriame jau nekantriai laukia pastarnokai, ir pradedame sluoksniuoti visus produktus. Sluoksniuojame tokia eile: pastarnokai, sluoksnis cukinijų juostų, trečdalis faršo masės, baklažano griežinėliai, baziliko labai, šampinjonų griežinėliai, likusi faršo masės dalis, špinatai ir likusios cukinijų juostos (jos turėtų gražiai uždengti špinatus). Apšlakstoma alyvuogių aliejumi, apibarstoma pipirais,
6. Visas sluoksniuotis kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-40 minučių. Jei yra noro ir jei leidžia įsitikinimai, likus kepti 20 minučių, kepinys apibarstomas tarkuotu fermentiniu ar Džiugo sūriu, orkaitės karštis padidinamas iki 200 laipsnių ir baigiama kepti.
7. Iškepusi lazanija papuošiama vyšniniais pomidoriukais ir atiduodama valgyti.

Originalus receptas iš Eat Drink Paleo.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Labai magėjo vieną sluoksnį padaryti bolivinių balandų, bet jau pritrūko valios.

Špinatų ir cukinijų sriuba su fetos sūriu ir mėtomis

Štai kad ilgas pavadinimas patiekalo!
Kartais pasitaiko receptus rasti keistose vietose. Viena iš tokių yra mamos skaitomi sodininkų žurnalai. Nors gal tai visai ir nekeista vieta receptams. Juk ką užsiaugini darže, tą nori ir sunaudoti pagal paskirtį. Tai štai aną dieną mama ir atnešė man tą žurnalą su atversta receptų skiltimi. Kaip tik turėjau užsilikusias dvi cukinijas ir fetos sūrio pradarytą dėžutę. O ir špinatai jau vyto nesulaukdami, kada bus sunaudoti. Tad eilinį kartą patobulinau receptą pagal save ir šaldytuvo turinį ir nenusivyliau.

Naudojau: 

2 cukinijas
2 salierų kotus
2 skilteles česnako
1 l vištienos sultinio
50 g špinatų
100 g fetos sūrio
žiupsnį tarkuoto muskato riešuto
pusę saujos šviežių mėtų lapelių

Gaminimas: 

1. Cukinija supjaustoma kubeliais, saliero kotai - griežinėliais, česnakai susmulkinami. Daržoves pakepiname įkaitintame aliejuje. Geriausia tą daryti puode, kuriame bus verdama sriuba.
2. Apkepusios ir suminkštėjusios daržovės puode sutrinamos, supilamas sultinys, suberiamas muskato riešutas ir mėtos. Kai sriuba užverda, sudedami špinatų lapai ir paverdama apie 5 minutes.
3. Išvirusi sriuba dar kartą sutrinama ir truputį atvėsinama.
4. Fetos sūris sutrinamas šakute, sudedamas į sriubą ir išmaišomas.
5. Sriuba valgoma šalta arba šilta, bet ne karšta.

Originalus receptas iš žurnalo Rasos (2015 m. Nr. 14 (430)).

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Net ir nežinau. Sriubos skonis man tikrai patiko. Taip pat patiko jos pagaminimo paprastumas ir greitumas. Sriuba lengva, gaivi, bet ir soti. Mėtos jaučiasi tiek, kad jos ten yra, suteikia gaivumo, bet tikrai neužgožia skonio.

Juodųjų serbentų saldainiukai

Savo šeimos valgymo įpročius pažįstu gan neblogai. Ir žinau, kad jei raudonųjų serbentų drebučiai ir agrastų uogienė dar turi gan neblogą tikimybę būti suvartos, tai juodųjų serbentų uogienė lentynoje rūsyje gali prakiurksoti ir keletą metų. O ir dovanoti ją nėra įdomu, nes juodųjų serbentų uogienę pasigaminti gali sugalvoti bet kas. Užtat lyg tyčia viename konservavimui skirtame žurnalėlyje aptikusi serbentų saldainių receptą greitai supratau, kad radau sprendimą, ką daryti su juodaisiais serbentais. Nors ir saldainiai ar kiti saldumynai namuose nėra prioritetinis maistas, bet šie saldainiukai tikrai bus suvartoti.

Naudojau:

350 ml juodųjų serbentų sulčių
350 ml virinto vandens
1 citrinos sultis ir žievelę
4 puodelius cukraus
70 g želatinos

Gaminimas: 

1. Želatina užpilama sultimis ir paliekama išbrinkti. Kadangi juodųjų serbentų sultys gana tirštos, aš jas gerai išmaišiau su želatina, kad ji tolygiai išbrinktų.
2. Cukrus gerai sumaišomas su vandeniu ir citrinos sultimis, suberiamos citrinos žievelės ir palaikoma ant silpnos ugnies apie 3 minutes. Pakaitintas mišinys nuolat maišomas, kol ištirpsta cukrus.
3. Į sirupą supilama želatina su sultimis ir nuolat maišoma, kol ištirspta želatina.
4. Indas, kuriam bus stingdoma masė, išklojamas maistine plėvele, ištepama kokosų aliejumi, kad masė nepriliptų prie plėvelės.
5. Pradėjusi stingti masė supilama į indą ir dedama į šaldytuvą. Aš ją ten laikiau per naktį.
6. Iš šaldytuvo ištraukta sustingusi masė supjaustoma norimo dydžio ir formų gabalėliais. Galima juos dar papildomai apvolioti cukruje.

Originalus receptas iš žurnalo Moters savaitgalis. Konservavimas.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Gal kokių įdomesnių prieskonių įdėčiau, pavyzdžiui gvazdikėlio. Ir mažiau cukraus. Mano asmeniniam skoniui šie saldainiukai gavosi smarkiai per saldūs ir per mažai jaučiasi serbentų skonis. Gal dar pabandyčiau gaminti ir iš kitų uogų ar vaisių sulčių.

Vaniliniai keksiukai su uogomis ir kremu

Rašyti šio įrašo įsitaisiau terasoje. Buvo saulėtas, nors ir vėsokas rytas. Gan greit pakilo vėsus vėjas, todėl įsisupau į vilnonį pledą. Pasislėpė ir saulė. Vėsoka jau ir po pledu. O vėjas tik stiprėja, medžius prie žemės tik lenkia.
O rašyti noriu apie labai karštą, tikriausiai karščiausią šiais metais, dieną vaikiuko krikštynoms keptus keksiukus. Kadangi keksiukai turėjo atlaikyti ne tik kelionę į kitą miestą, bet ir didelį karštį, rinkomės ne patį skaniausią, bet geriausiai formą išlaikantį kremą. Panašu, kad planą įgyvendinti pavyko.
Pats keksiuko biskvitas labai paprastai ir greitai pagaminamas, nėra per saldus, o ir skonis jo lengvas. Kremo, pagaminto iš nurodyto kiekio produktų, pakako 36 keksiukams ir dar liko. O kremą tepiau jo tikrai negailėdama. Pačių keksiukų, tiesa, gavosi 20. Beveik tiek ir reikėjo. Tiek keksiukus, tiek kremą gaminau pagal amerikietiškus receptus, kur visų produktų kiekiai surašyti ne gramais, o puodeliais ir šaukšteliais. Gamindama produktus taip ir matavau. Tam turiu nusipirkusi specialius semtuvėlius ir šaukštelius, todėl niekada jų nekonvertuoju į gramus ir visada žinau, kad produktus atmatuoju tiksliai. Konvertuoju nebent sudarydama pirkinių sąrašą ir skaičiuodama, kiek sviesto, cukraus ar kreminio sūrio reikia nusipirkti. Tam puikiai pasitarnauja internetuose randamos skaičiuoklės. Šiame recepte kiekius taip ir surašiau - puodeliais ir šaukšteliais.

Naudojau:

2,5 puodelio miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
4 kiaušinius
1,5 puodelio cukraus
1 puodelį saulėgrąžų aliejaus
1 puodelį grietinės
1 šaukštelį vanilės ekstrakto
braškes ir avietes

Kremui reikės:
1,5 puodelio ir 2 šaukštų cukraus
2/3 puodelio vandens
6 kiaušinių baltymus

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo keksiukų. Dubenyje sumaišomi sausi produktai - miltai, kepimo milteliai ir druska.
2. Atskirame dubenyje iki lengvų putų išplakami kiaušiniai, suberiamas cukrus ir taip pat gerai išplakama. Dar įplakamas aliejus ir vanilė.
3. Į kiaušinio ir cukraus plakinį per porą kartų įmaišomi miltai ir grietinė. Maišoma, kol masė taps vientisa.
4. Keksiukų kepimo skarda išklojama popieriniais krepšeliais ir į juos įdedama po vieną ar po keletą uogų, priklausomai nuo jų dydžio ir įnorių.
5. Keksiukų tešla supilama į krepšelius ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
5. Iškepę keksiukai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami ramybėje, kol visiškai ataušta.
6. Kol keksiukai aušta, ruošiamas kremas. Nedideliame puode užkaitinamas vanduo ir 1,5 puodelio cukraus. Virinama maišant, kol ištirpsta cukrus. Sirupas užverdamas ir keletą minučių pavirinamas.
7. Atskirame dubenyje iki minkštų putų išplakami kiaušinių baltymai. Susiformavus putoms ir jų viršūnėlėms, pamažu sudedami likę 2 šaukštai cukraus ir plakama toliau, kol cukrus gerai išsimaišo.
8. Užviręs sirupas pamažėle, bet nuolatine srove ir nuolat iš lėto maišant supilamas į kiaušinių baltymų masę. Jau kai sirupas visas supiltas, pradedama plakti dideliu greičiu ir plakama, kol mišinys visiškai atvėsta ir susiformuoja tvirtos, bet ne sausos, blizgios viršūnėlės. Plakama apie 7 minutes.
9. Keksiukai iš karto puošiami kremu ir uogomis, jei tik norisi. Taip papuošti keksiukai gali atlaikyti porą dienų.

Originalus keksiukų receptas iš Natasha's Kitchen. 
Originalus kremo receptas iš Martha Stewart. 

Rytietiškos salotos su vištiena

Kodėl rytietiškos? Nes su ryžių makaronais, plonomis juostelėmis pjaustytomis morkomis ir cukinijomis ir su padažu iš visokių keistų ir rytietiškesnių ingredientų.
Gal tikslesnis pavadinimas būtų ne rytietiškos salotos, o rytų inspiruotos salotos? Rytietiškų skonių salotos? Tikriausiai.
Šįkart gaminau ne pagal kokį nors konkretų receptą, o iš atminties bandydama prisiminti keliose knygose ir keliuose bloguose aprašytas įvairias rytietiškas (kinietiškas, tailandietiškas ir pan.) salotas ar makaronų patiekalus. Tad eilinį kartą gavosi eksperimentinis gaminys. Ir tikrai labai pavykęs.
Jau pastebėjau, kad kai tik gaminu neturėdama konkretaus recepto, o iš to, ką randu namuose, rezultatas gaunasi labai neprastas. Dažnai net ir geresnis, nei prieš tai pagal tikslias intrukcijas gamintas koks kitas patiekalas.

Naudojau:

3 vidutinio dydžio morkas
1 vidutinio dydžio cukiniją
 2 puseles virtos vištos krūtinėlės
pusę saujos kalendrų
ryžių makaronus
Padažui reikės:
2 šaukštų kokosų aliejaus
2 šaukštų tahini padažo
2 šaukštų sojos padažo
1 laimo sulčių

Gaminimas: 

1. Ryžių makaronai 3 minutes verdami verdančiame vandenyje, vėliau apliejami šaltu vandeniu ir paliekami nuošaliai atvėsti.
2. Morkos ir cukinija supjaustomos bulvių skutikliu plonomis juostelėmis. Norint labiau "makaroninės" formos, galima juosteles dar padalinti į kelias dalis peiliu.
3. Smulkinta virta vištos krūtinėlė, makaronai, pjaustytos morkos, cukinijos ir kalendros sudedamos į dubenį ir viskas gerai išmaišoma.
4. Visi padažo ingredientai gerai suplakami į vientisą masę. Pagal skonį galima padažą pakoreguoti įdedant daugiau ar mažiau kitų ingredientų.
5. Salotų ingredientai sumaišomi su padažu ir tiekiama valgymui. Salotas dar galima apibarstyti sezamo sėklomis.

Originalus receptas čia ir yra. Padažas nusižiūrėtas iš Madeleine Shaw "Get the Glow" knygos recepto Raw Pad Thai.

Ar gaminsiu dar kartą? Yup.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Sezamo sėklytėmis dar pabarstyčiau salotas tikrai. Pabaigus gaminti salotas paaiškėjo, kad namie jų jau nebėra. Be to, originaliame padažo recepte jį siūloma gaminti naudojant kokosų pieną ir sezamo sėklų aliejų. Kadangi nei vieno, nei kito namuose taip pat nebuvo, teko suktis su kokosų aliejumi. Pastaruoju metu man pradėjo nepatikti kokosų pienas, todėl nežinau, ar keisčiau padažą į originalų.

Graikiška moussaka

Juk ne visiems patiekalams reikia didelių įžangų ir priešistorių, kodėl ir kaip tas patiekalas buvo gamintas.
Kai skaitau receptus, man tikrai neįdomu, iš kokios tetulės tas receptas gautas, kokiais labirintais jie keliavęs, kokios mintys ar išgyvenimai jį inspiravo ir visa kita poezija. Man rūpi žinoti, kas tai per patiekalas, kaip jis gaminamas ir komentarai, kokie to patiekalo gaminimo trūkumai ir pliusai. Nebent kalbame apie istorinį ar ritualinį maistą, tokį kaip mūsų lietuviški kūčiukai, tada įdomu to patiekalo atsiradimo istorija ir jo reikšmė. Bet tikrai ne tai, ar jį autorė gavo iš savo mamos, ar iš savo močiutės.
Ir visa šita ilgai įžanga tenorėjau pasakyti, kad nieko nenoriu pasakyti apie mousakos atsiradimo mano virtuvėje istoriją. Tiesiog pagaminau vieną dieną ir tiek. Nes taip norėjau.
O moussaka yra toks bulvių, baklažanų, cukinijų, mėsos ir bešamelio padažo apkepas. Labai sotus, labai skanus, bet labai ilgai gaminamas. Šis receptas, kurį aš nusižiūrėjau, sakoma, yra paprastesnis ir sveikesnis variantas, nes daržovių nereikia skrudinti aliejuje. Bet aliejaus gaminant vis tiek sunaudojau ganėtinai nemažai. O ir gamybos procesas užtruko mano pageidavimams per ilgai. Aš mėgstu greičiau ir paprasčiau pagaminamus patiekalus. Ir dar labai nefotogeniškas šitas patiekalas. Akivaizdu, jis labai toli nuo mano pačių mėgstamiausių. Let's move on.

Juk sakiau, kad ta moussaka nefotogeniška

Naudojau: 

10 nedidelių bulvyčių
1 baklažaną
1,5 cukinijos
800 g jautienos faršo
2 svogūnai
2 skiltelės česnako
1 skardinė marinuotų smulkintų pomidorų
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų
100 g sviesto
100 g miltų
750 ml pieno
100 tarkuoto Džiugo sūrio
4 kiaušinių trynius

Gaminimas:

1. Bulvės supjaustomos nelabai plonais, bet ir nelabai storais griežinėliais. Svogūnai supjaustomi plonais pusžiedžiais. Bulvės ir svogūnai sudedami į dubenį, apšlakstomi alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais bei gerai sumaišomi. Bulvių ir svogūnų griežinėliai sudedami į kepimo skardą ir kepami iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 minučių.
2. Baklažanai taip pat supjaustomi griežinėliais, apšlakstomi aliejumi, druska ir pipirais, sumaišomi, dedami ant apkepusių bulvių. Kepimo skarda grąžinama atgal į orkaitę ir kepama dar 20 minučių.
3. Ta pati procedūra kartojama su cukinijomis - jos supjaustomos, sumaišomos su aliejumi, druska ir pipirais, kraunamos ant baklažanų sluoksnio ir kepamos orkaitėje dar 20 minučių.
4. Kol daržovės kepa orkaitėje, ruošiamas mėsos sluoksnis. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus pakepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas ir smulkintas česnakas. Kai šie iškepa, į keptuvę sudedamas jautienos faršas. Galiausiai supilami marinuoti smulkinti pomidorai ir kepinama, kol išgaruoja skysčiai arba jų lieka labai nedaug. Dėl šios priežasties, prieš pildama pomidorus, didžiąją dalį jų skysčio nupyliau.
5. Bešamelio padažo gaminimas pradedamas sviesto ištirpinimu įkaitusioje keptuvėje. Sviestas turi tik ištirpti, bet neturi smarkiai įkaisti, pradėti ruduoti ar pan. Į ištirpusį sviestą supilami miltai ir gerai sumaišomi su sviestu, kad neliktų jokių gumuliukų. Gaminant bešamelio padažą man labai gerai pasitarnavo plakimo šluotelė (arba plakiklis). Mažomis porcijomis nuolat gerai išmaišant į sviesto ir miltų masę supilamas pienas. Man prireikė netoli dešimties kartų. Kai pienas baigiamas pilti ir padažas tampa grietinės tirštumo, keptuvė nukeliama nuo ugnies ir į padažą sudedami kiaušinių tryniai, Džiugo sūris ir pipirai. Viskas dar kartą gerai išmaišoma.
6. Maždaug trečdalis bešamelio padažo įmaišoma į faršo ir pomidorų masę. Kad mėsa nebyrėtų ir kepinys išlaikytų formą.
7. Į kepimo skardą, kurioje jau laukia iškeptos bulvės, baklažanai ir cukinijos, ant daržovių sluoksnio dedamas mėsos sluoksnis ir bešamelio padažas. Viršus pabarstomas dar gera sauja Džiugo sūrio ir šaunama atgal į orkaitę dar 20 minučių.
8. Prieš tiekiant į stalą geriausia luktelėti apie valandą, kad moussaka sutvirtėtų ir nesubyrėtų kraunant į lėkštę.
9. Valgom.

Originalus receptas iš Jamie Oviler's Food Tube kanalo.

Ar gaminčiau dar kartą? Nežinau, gerai pagalvočiau prieš gamindama, ar tikrai turiu tiek daug laisvo laiko vieno patiekalo gaminimui. Man asmeniškai, tai buvo per daug terlionės su vienu patiekalu. O jo skonis nebuvo kažkas tokio nerealiai fantastiško, kad galėčiau lengva širdžia pateisinti tą ilgą jo gaminimo procesą. Bet kokiu atveju, šitas patiekalas tikrai labai tinka, jei reikia pamaitinti didelį būrį valgytojų.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O velnias ten žino, ką daryčiau kitaip. Kai tas kitas kartas bus, tai ir paaiškės, tikriausiai.

Troškinta jautiena su džiovintomis slyvomis (jautienos cimesas)

Šio patiekalo aprašymas užtruko gan ilgai. Vis jį atidėliojau ir tikrai nežinau, kodėl. Gal kad niekaip nesugalvojau, kaip aprašyti šį troškinį. Bet juk ne kiekvienam patiekalui reikia labai ilgos įžangos ir priešistorės, kaip ir iš kur jis atkeliavo.
Apie jautienos cimesą galiu pasakyti tiek, kad tai yra vienas iš puikiausių kada nors gamintų ir valgytų patiekalų. Gaminimo eiga labai paprasta, ingredientų vos keletas ir visi paprasti, o rezultatas - fantastiškas. Mėsa taip gerai išsitroškina, kad subyra vos paliesta šakute. Tikrai negaila tų ilgų valandų jį troškinant. Sakyčiau, puikus šventinis patiekalas, kai nesinori labai ilgai krapštytis ties virykle (tas keturias valandas, kol troškinys darbuojasi orkaitėje, galima skirti kitiems darbams, reikalams ar patiekalams), kai baisu ką nors sugadinti ir patiekalą pagaminti neskanų ir nepavykusį (svarbiausia - neskubėti ir neskubinti jo toje orkaitėje), bet kai tuo pačiu norisi visus išversti iš koto (ir iš klumpių) patiekalo skoniu.
Jautienos cimesą valgiau ir gaminau ne pirmą kartą. Nors šįkart nieko nešventėme, bet puikus oras, skanus maistas ir geras vynas savaime tapo maža švente. Beje, vynas - Castillo de Albai Reserva 2008 rioja - labai tiko prie troškinio. Puikiai atsvėrė troškinio saldumą. Vaisių poskonio, o kvapas ir skonis labai panaušus į troškinio kvapą. Nesu vynų specialistas, bet man šitas vynas ir šitas troškinys puikiai derėjo.

Naudota:

1,5 kg jautienos
1 svogūnas
8 skiltelės česnako
10 nelabai didelių morkų
6 sultingų apelsinų sultys
sauja džiovintų slyvų
500 ml vištienos sultinys
1 cinamono lazdelė

Gaminimas: 
1. Jautiena nuplaunama, gerai nusausinama virtuviniu rankšluosčiu ir supjaustoma 6-8 cm dydžio gabaliukais.
2. Inde, kuriame bus troškinama, įkaitinamas aliejus ir iš visų pusių gerai apkepinami jautienos gabalėliai. Jei tik apkepinami, iki galo jų iškepti ar paskrudinti tikrai nereikia. Apkepti jautienos gabalėliai išimami iš troškintuvo, sudedami į lėkštę ir pabarstomi druska bei pipirais.
3. Tame pačiame troškintuve pakaitinama nauja porcija aliejaus ir jame apkepami pusžiedžiais pjaustyti svogūnai. Čia jie pabarstomi druska ir pipirais bei kepami ant vidutinės ugnies, kol suminkštėja.
4. Į troškintuvą supilamos apelsinų sultys ir vištienos sultinys (galima naudoti ir vandenį vietoje sultinio), įmetama cinamono lazdelė ir lauro lapai. Visai tai užverdama, mediniu šaukštu ar silikonine mentele nuo dugno nugramdant prikepusius svogūnus.
5. Kai skystis užverda, sudedami smulkinti česnakai ir jautienos gabalėliai. Troškintuvas uždengiamas dangčiu arba aliuminio folijos lakštais.
6. Troškintuvas su nuostabiu jo turiniu dedamas į orkaitę ir 160 laipsnių temperatūroje troškinama dvi valandas. Kas gerą pusvalandį patikrinama, ar puode yra pakankamai vandens. Jei vandens nepakankamai - papildoma trupučiu vandens ar sultinio.
7. Morkos supjaustomos stambesniais griežinėliais, o slyvos perpjaunamos pusiau ir sudedamos į troškintuvą. Viskas palaistoma troškintuve esančiu skysčiu, vėl uždengiama ir troškinama orkaitėje dar bent 2 valandas.

Originalus receptas iš Nida Degutienė "Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena".

Ar gaminčiau dar kartą? Taip, taip ir dar kartą taip. Tikrai verta tas keturias valandas laukti, kol mėsa išsitroškina. Ji ne ir be galo skani, ir minkšta. Kartu ir saldi, bet ne per daug. Beje, tikrai tinka paleo mitybos šalininkams ir kitiems, besimaitinantiems sveikai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Kartu su morkomis galima įdėti ir bulvių, tačiau jų man čia tikrai nė trupučio netruko. Nei troškintų, nei atskirai virtų. Na, nebent žiemą, kai norėsis sotesnio maisto, nuomonė pasikeis. 

Meksikietiškas vištienos troškinys Chilaquiles

Forto restoranai kokį kartą per metus paskelbia meksikietiško maisto mėnesį. Per tą mėnesį Forte apsilankau ir po kelis kartus per savaitę. Ir vien dėl vištienos troškinio Chilaquiles. Jame labai daug įvairių skonių, kurie tarpusavyje puikiai dera. Traškūs tortilijos gabalėliai, švelni vištiena, sūrus sūris, aštrūs pipiriukai, rūgštūs laimai.
Pradėjau ieškoti recepto internetuose, tačiau dažniausiai tokius, kuriuose naudojami jau pagaminti padažai, arba tokius, kuriuose naudojamas žaliasis padažas iš tomatillo (žalia keista daržovė, išvaizda panaši į pomidorą). Tikrai teko paplušėti, kol radau tokį receptą, kuris man tiko. O pabandžius paaiškėjo, kad patiekalas labai paprastas ir greitai pagaminamas. Tiesa, valgant baigėsi grietinė, todėl antrą porciją (o taip, kartojome) valgėme su graikišku jogurtu, kuris nebuvo prastesnis komponentas už grietinę.

Naudojau: 

3 virtos vištienos krūtinėles
4 skilteles česnako
1 skardinę konservuotų smulkintų pomidorų
2 jalapeno pipirus
saują kalendrų
žiupsnį druskos
1 pakelį tortilijos traškučių
grietinę ir fetos sūrį pagal skonį

Gaminimas: 

1. Virta vištienos krūtinėlė dviejų šakučių pagalba susmulkinama.
2. Įkaitintame aliejuje 1-2 minutes pakepami susmulkinti česnakai ir jalapeno pipirai.
3. Į keptuvę supilami pomidorai su visu skysčiu ir stiklinė vandens, druska ir, kai užverda, ant silpnos ugnies virinama 6-8 minutes, kol sutirštėja.
4. Vištiena sudedama į keptuvę ir nuolat maišant pakaitinama apie vieną minutę.
5. Nuėmus nuo ugnies keptuvę, sudedamos pjaustytos kalendros ir viskas išmaišoma.
6. Į lėkštę dedama sauja tortilijos traškučiai, ant jų kraunama troškinta vištiena, šaukštas grietinės ir pabarstoma fetos gabalėliais.

Originalus receptas iš Taste and Tell.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip taip tikrai taip. Ir pagaliau man pakako aštrumo. Yay!

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Patiekalui  trūko laimo sulčių. Šįkart aš jo nepamiršau, tiesiog apvažiavau dvi dideles parduotuves ir nė vienoje nebuvo laimų. Nors troškinys buvo ir be jo labai skanus, bet nebuvo iki tobulumo išbaigtas.

Agrastų uogienė

Užderėjo šiemet vienintelis kiemo agrastų krūmas taip, kad net šakos linksta nuo uogų svorio. O štai būna tokių dienų, kai taip nenori daryti to, ką būtinai reikia padaryti (arba apskritai neturi ką veikti), kad pradedi uogienes virti. Nesu aš nei didelė uogienių valgytoja, nei didelė jų virėja. Labiausiai einamos būna viduržiemį spanguolių ir bruknių uogienės arba šaltalankių tyrė. Pastaroji gal net labiausiai būna vartojama. Kai jau pradeda visokios slogos ir peršalimai kabintis, šaltalankių arbata labai gerai viską sudėlioja į vietas.

Tai štai, agrastai. Keista uoga. Ir neaišku, ką iš jos daryti, kai uždera kaip reikalas. Šaldytų jų tikrai niekas nevalgys, o štai uogienė gal bus suvartota. Galų gale, tikrai tiks valgomoms dovanoms. Ji tokia gaiviai rūgštaus skonio. Turėtų tikti prie kokių sūrių, bet aš ją gal sunaudosiu kepant ir dekoruojant keksiukus. Jau kirba mintis išbandyti. Niekas nenorit keksiukų su agrastų uogiene? 

Naudojau: 

500 g agrastų uogų

1/4 citrinos sulčių

500 g cukraus

Gaminimas: 

Agrastai, citrinos sultys ir 200 ml vandens užverdami puode ir verdami apie 15 minučių, kol uogos ištęžta. Supilamas cukrus ir kaitinama apie 10 minučių vis maišant, kol cukrus ištirpsta. Šiam ištirpus mišinys verdamas apie 10 minučių ant kaitrios ugnies, nugriebiant susidarančias putas. Išvirusi uogienė supilstoma į iškaitintus stiklainėlius ir laikoma vėsioje tamsioje vietoje.

Originalus receptas iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Gaminsiu dar kartą ir šią vasarą, nes tas krūmas tikrai pašėlo, o uogienė tikrai įdomaus skonio ir gali būti universaliai panaudota, ne vien arbatoms virti. 

Idėjos kitam kartui? Tokių nėra šįkart. 

Pastarnokų traškučiai

Apie pastarnokus nieko nežinojau iki praėjusios vasaros. Pavadinimas gal ir buvo girdėtas, bet apie skonį, išvaizdą ir panaudojimą neturėjau nė žalio supratimo. Nelabai jo ir reikėjo, nes man tikrai sočiai pakanka klasikinių daržovių - pomidorų, agurkų, cukinijų, baklažanų, kopūstų ir visokių tokių. O čia grįžo sesė ir užvežė tą pastarnokų madą. Nelabai gilinausi, kur ji juos naudoja, bet vieną dieną ji ėmė ir padarė pastarnokų traškučių pagal mano mėgstamoj paleo mitybos knygoj esantį receptą. Skanu! Ir sveika! Bent jau nekenksminga - be dirbtinių cukrų, gliuteno ir kitokių blogių.
Taip namuose atsirado pastarnokų traškučiai ir panašu, kad jie bus gaminami ganėtinai dažnai. Jie tikrai labai skanūs. Tinka ir vietoj sausainukų, nes yra švelniai saldūs. Bet gali tikti ir prie alaus ar prie gero filmo. Sakyčiau, labai geras užkandis mėgstantiems ką nors nuolat kramsnoti.
Tiesa, penkiems pastarnokams sudžiuvus orkaitėje, gavome kokias tris saujas traškučių. Todėl norint jais pamaitinti ar bent pavaišinti minią, tektų džiovinti gerokai daugiau, negu penkis pastarnokus. Tačiau tokiu pačiu būdu gali būti džiovinamos ir kitos daržovės - burokėliai, morkos, lapiniai kopūstai, gal ir kokie moliūgai ar saldžiosios bulvės.

Naudojau:

5 pastarnokus
1 apelsino sultis
3 šaukštus alyvuogių aliejaus
1 šaukštas medaus
druską ir grūstus pipirus

Gaminimas: 

Pastarnokus supjaustyti plonais griežinėliais. Šį užsiėmimą smarkiai paspartina elektrinė ar paprasta pjaustyklė. Dideliame dubenyje pastarnokų griežinėlius sumaišyti su aliejumi, apelsinų sultimis, medumi, druska ir pipirais. Jei medus neskystas, jį iš pradžių reikėtų ištirpinti mikrobangėje. Pastarnokai paskleidžiami į kepimo popieriumi išklotas skardas ir džiovinami žemos temperatūros (50-100 laipsnių) orkaitėje pradarytomis durelėmis, kol taps traškūs. Man šis procesas užtruko gerą pusdienį.

Originalus receptas iš Claire Yates "Optimali sveikata pagal paleo mitybą".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Pastarnokus pjaustyčiau dar plonesniais griežinėliais, kad greičiau išdžiūtų.

Brokolių pesto

Dar viena istorija apie virtuvėje per ilgai užsibuvusį ir savo paskirties ilgai neradusį produktą. Šįkart toks pasimetėlis buvo brokolis. Jau ir gelstelėjęs, ir padžiuvęs, bet per savaitę taip ir nesulaukęs deramo dėmesio. Vis buvo minčių sunaudoti jį sriubai ar salotoms, tačiau jos taip ir nebuvo realizuotos. Kol benaršant po blogų ir Pinteresto platybes už akių užkliuvo bazilikų pesto receptas. Lyg tyčia, visi produktai buvo virtuvėje arba darže. Taip vargšas senstelėjęs brokolis rado savo paskirtį. Ir, sakyčiau, tikrai neprastą.
Kur naudoti tokį pesto? Bet kur, kur naudojamas ir įprastinis pesto - makaronų patiekalams, salotoms ar pan. Mes jį bandėme su avinžirnių paplotėliais (šie gavosi smarkiai nefotogeniški ir bus aprašyti iškart, kai tik pavyks iškepti padoriai atrodančią porciją) ir juoda rugine duona. Turėtų jis tikti ir šalia humuso, kaip padažas agurkų, morkų ar salierų gabalėliams.
Beje, brokolių pesto galėtų būti ir gera maistinė dovana. Tik tuomet gaminti reikėtų kelios dienos prieš dovanojimą. Porą dienų pastovėjęs jis yra tikrai skanesnis, negu ką tik pagamintas.

Naudojau: 

1 brokolį
saują petražolių lapų
saują bazilikų lapų
saują moliūgų sėklų
pusės citrinos žievelę
pusės citrinos sultis
pusę puodelio alyvuogių aliejaus
druską ir šviežiai maltus pipirus

Gaminimas: 

Brokoliai supjaustomi vidutinio dydžio kekėmis. Visi produktai sudedami į dubenį (ar virtuvinį kombainą) ir sumalami blenderiu iki maždaug vientisos masės. O tada skanaujama ir gardinama tuo, ko pagal skonį trūksta. Man trūko citrinos sulčių, druskos ir alyvuogių aliejaus. Gautas pesto valgomas iškarto arba laikomas šaldytuve.

Originalus receptas iš In Pursuit of More.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Tai vienas tų patiekalų, kurie labai pavaldūs asmeniniam skoniui ar pomėgiams, todėl kiekvieną kartą gaminant reikia skanauti ir produktų dėti tiek, kiek norisi.

Šeivamedžių žiedų sirupas

Šeivamedžių žiedų sirupas turėjo būti sesės projektas. Kažkur paragavo, kažkur pabandė, kažkur rado receptą ir užsidegė - darysiu šeivamedžių sirupą. Nejau prieštarausi?

Priskynė didžiulį kalną šeivamedžių ir tada visą dieną kartu skabėm žiedukus nuo šakučių. Nugarą paskaudo, nuo kvapo jau net pykino. Tuo sesės dalyvavimas sirupo gaminime ir baigėsi. Tiesa, vieną kartą užvirė sirupą ir kelis kartus pamaišė besigaminantį sirupą. Visą kitą liko padaryti man. Dabar jau galiu savimi didžiuotis ir girtis, kad Kalėdų dovanas šiais metais pradėjau ruošti ypatingai anksti. 

Kam naudoti šeivamedžių sirupą? Sako, skanu su blynais ir ledais, taip pat tinka kabinantis peršalimo ligoms. Kol kas nebandžiau, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. 

Koks jo skonis? Švelnus, lengvas gėlyčių skonis. Paragavau vos truputį (nevartoju gi cukraus), kad žinočiau, kas tai per daiktas.
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.


Naudojau: 

Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos

Gaminimas: 

Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.

Originalus receptas iš Neringos blogas.

Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :) 

Orkaitėje keptos bulvės su paprikomis ir dešrelėmis

Būna dienų (ir gan dažnai), kai nesinori jokių įmantrių patiekalų, madingų produktų ir keistų jų derinių. Kai nesinori jokių bolivinių balandų, tobinambų, batatų, šparaginių žirnelių, tamari padažų ar kokosų pieno ar ko nors panašaus. Ir aišku, kai nesinori ilgai ruošti, skusti, lupti, pjaustyti, apkepti, apvirti, patroškinti, nuolat kaitalioti temperatūrą ar kelias valandas troškinti ir ilgai laukti, kol bus galima valgyti tą neaišku kelintą pasaulio stebuklo. Kai norisi kažko tokio paprasto, kad vien iš ingredientų sąrašo gali nuspėti, koks bus galutinis patiekalo skonis, ir ar jis tau patiks. Kai norisi patiekalą paruošti per penkiolika minučių ir jį kepti dar tiek pat.
Toks ir buvo šis bandymas - orkaitėje keptos bulvės su dešrytėmis. Dar paprikomis. Ir suvalgytas jis buvo labai greitai, net nespėjau pastebėti, kada išnyko.

Naudojau: 


20 mažų šviežių bulvyčių
1 geltona paprika
1 žalia paprika
1 raudona paprika
5 medžiotojų dešrelės
žiupsnis džiovinto rozmarino
1 šaukštelis su kaupu rūkytos paprikos miltelių
druskos ir pipirų

Gaminimas: 

Nuskustas bulvytes supjaustyti į keturias dalis. Paprikas ir dešrytes supjaustyti norimo dydžio ir formos gabalėliais. Visus produktus sumesti į kepimo skardą, apiberti pipirais, druska, rozmarinais ir paprikos milteliais, gausiai apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Galiausiai arba viską rankomis sumaišyti, arba kelis kartus krestelėti skardą, kad visi produktai ir prieskoniai susimaišytų. Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 25 minutes arba kol bulvytės apskrus.

Originalus receptas iš Damn Delicious.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai, kad taip. Super lengvai pagaminamas iš labai paprastų ingredientų patiekalas. Dar ir toks pusėtinai sveikas.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Nežinau, kas man atsitiko su tuo aštrumu, bet ir čia norėtųsi truputėlio jalapeno arba kajeno pipiriukų. Arba dar kelių griežinėlių chozizo dešrytės.

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir zefyriniu kremu

Labai mėgstu kepti saldumynus ir, kaip bebūtų keista, galiu jų ramia širdimi nevalgyti. Tikriausiai todėl juos dažniausiai kepu kokia nors proga, arba kai kas nors paprašo.
Keksiukų kepimas ir puošimas kremais ar kitais dekoratyviniais elementais man yra tarsi meditacija. Be galo mėgstu patį ruošimosi kepti procesą - sumąstau, koks bus biskvitas, koks prie jo derėtų kremas ir kaip jį dekoruoti. Kartais užtenka tik kremo kepurėlės, o kartais reikia pasitelkti visus fantazijos ir interneto platybių resursus ir puošti iš saldainių sudėliojant monstrų veidukus.
Neseniai kepiau ganėtinai klasikinį variantą - šokoladinius keksiukus su vyšniomis. O kad kremas atlaikytų karščius, buvo pasirinktas zefyrinis (marshmallow) kremas.

Keksiukų tešlai reikės: 
150 g juodo kartaus šokolado
150 g sviesto
3 kiaušinių
100 g cukraus
50 g miltų

Kremui reikės: 
1 šaukšto želatinos
1/3 puodelio ir 1/4 puodelio vandens
1 puodelio cukraus

Keksiukų gaminimas:

Šokoladas ir sviestas ištirpinamas mikrobangėje. Kiaušiniai ir cukrus išplakami iki lengvų putų. Į kiaušinio plakinį supilami miltai ir viskas išmaišoma. Galiausiai supilamas šokolado ir sviesto mišinys ir viskas išmaišoma iki vientisos masės.
Keksiukų skarda išklojama norimos spalvos popierėliais. Į popierėlius iš pradžių sudedamos vyšnios be kauliukų. Vėliau supilama tešla. Kad būtų paprasčiau tešlą supilstyti į popierėlius, iš pradžių ją supyliau į ąsotį vandeniui ir jau tada po truputį supilsčiau. Kadangi tešla gaunama labai skysta, pilstant tešlą šaukštu viskas aplinkui smarkiai išsimurzina.
Keksiukai kepami iki 240 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių. Iš orkaitės ištraukti keksiukai paliekami ataušti ir tik ataušę puošiami kremu.
Kai keksiukai jau beveik atvėsę, galima pradėti gaminti kremą. Jį reikės sunaudoti iš karto, todėl neverta skubėti su jo gamyba.
Želatina užpilama 1/3 puodelio vandens ir paliekama išbrinkti. Kol želatina brinksta, mažame puode užvirinti likusį 1/4 puodelio vandens ir cukrų. Sirupą virti, kol jis gerai įsiburbuliuos, šlapiu silikoniniu šepetėliu vis perbraukiant puodo šonus, kad nesusikristalizuotų cukrus. Užvirusį sirupą supilti į išbrinkusią želatiną ir viską gerai išmaišyti, kol želatina ištirps, maždaug vieną minutė. Pravėsęs mišinys plakamas mikseriu dideliu greičiu apie 10 minučių, kol susiformuoja minkštos ir blizgios "viršukalnės".
Keksiukai iš karto puošiami kremu, kadangi jis labai greitai stingsta. O kad būtų gražiau, keksiukų kepurėles papuošiau trešnėmis.

Iš tokio kiekio tešlos gavosi 10 keksiukų. Kremo irgi užteko visiems, atliko labai nedaug. Keksiukai buvo minkšti, drėgni ir labai šokoladiniai, o kremas - tikras tąsus zefyras.

Originalūs receptai: keksiukų receptas iš Saulėtos virtuvės, kremo - iš Martha Stewart Cupcakes knygos.

Kreminė kukurūzų sriuba

Nežinau, kaip tai atsitinka, bet kartais namie prisikaupia nesuskaičiuojamas kiekis kokio nors produkto - alyvuogių, marinuoto imbiero, žirnelių, kukurūzų, burokėlių ar ko nors panašaus, kas gali ilgai stovėti spintelėje. Bet vietą tai tas ilgai stovintis maistas užima.
Šįkart tuo keistuoju būdu susikaupė marinuoti kukurūzai. Vien virtuvės spintelėje radau tris skardines, bet jei dar būčiau paieškojusi rūsyje, tikriausiai būčiau aptikusi dar keletą. Bet kokiu atveju, norėjosi tą kukurūzų skardinių kiekį sumažinti. O tam labai tiko kreminė kukurūzų sriuba.

Naudojau: 

3 skardinės kukurūzų
3 šaukštai sviesto
Plonai pjaustyta šoninė
1 svogūnas
1 šaukštas miltų
1 skiltelė česnako
5 puodeliai vandens
6 nedidelės bulvės
1 lauro lapas
Druska ir pipirai
1 puodelis grietinėlės
Lapiniai svogūnai papuošimui

Gaminimas:

1. Puode, kuriame bus verdama sriuba, ištirpinti sviestą ir 8-10 minučių kepinti smulkiai pjaustytą svogūną ir šoninę.
2. Į apkeptus svogūną ir šoninę įdėti pakepti smulkiai pjaustytą ar išspaustą česnako skiltelę ir šaukštą miltų. Viską gerai išmaišyti ir pakepti pusantros minutės.
3. Iš lėto ir nuolat maišant į sriubos puodą supilti 5 puodelius vandens.
4. Vandeniui puode užvirus, sudėti į jį kukurūzus, smulkiai pjaustytas bulves ir lauro lapą. Pasūdyti ir papipirinti.Užvirti ir ant vidutinės ugnies virti 20 min.
5. Sriubai išvirus, dalį jos (maždaug pusę) nupilti į kitą puodą ar dubenį ir sutrinti blenderiu.
6. Sutrintą dalį sriubos supilti atgal į puodą, supilti grietinėlę ir gerai išmaišyti, pabarstyti pjaustytais svogūnų laiškais.

Originalus receptas iš Cooking Classy.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip. Kai tik vėl susikaups nesuprantamas kiekis kukurūzų.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O kodėl nepabandžius paaitrinti šią sriubą? Numanau, kad jalapeno pipiriukas turėtų derėti.

Grilyje keptas kebabas

Namie gan dažnai gaminame orkaitėje keptą kebabą iš Jolitos Koruklu knygos "Turkijos virtuvė. Skaniausi Turkijos patiekalai kasdienai iš šventėms". Kebabo gaminimo procesas labai paprastas, o patiekalas gaunasi sultingas ir gausus skonių. Jį valgome su rytietiška duona, jogurtiniu padažu ir daug daržovių.
Šįkart pabandžiau iškepti kebabą grilyje maltinukus suvyniojusi į foliją. Nuotraukos prastos, nes jau smarkiai temo, kai sėdome vakarieniauti. O vasaros vakarais vakarieniaujame terasoje.

Naudojau: 

1 svogūnas
Sauja mėtų
Sauja petražolių
Druska, pipirai, kuminas
600 g maltos jautienos
2 pomidorai
2 paprikos
2 šaukštai paprikų pastos

Gaminimas:

1. Blenderiu susmulkinamas svogūnas, petražolės ir mėtos.
2. Dubenyje malta jautiena sumaišoma su svogūnų mišiniu, pagal skonį dedama druskos, pipirų ir kumino. Viskas gerai išmaišoma. Mėsą galima kelis kartus iškelti iš dubens ir smarkiai trinktelti atgal.
3. Iš mėsos mišinio formuojami kotletukai. Man gavosi 7 nelabai dideli, bet ir nemaži maltinukai.
4. Kotletukai dedami ant folijos skiaučių, aptepami paprikų pasta ir apkraunami pomidoro ir paprikos griežinėliais.
5. Į foliją gerai suvynioti kotletukai kepami gerai įkaitintame grilyje apie 20 minučių vis pavartant.

Originalus receptas iš Jolita Koruklu "Turkijos virtuvė".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Pasilikčiau ties originaliu receptu ir kepčiau orkaitėje. Kepant grilyje mėsa buvo sausoka. Arba bandyčiau į maltinukų tešlą įdėti kapotų pomidorų arba paprikų pastos.

Lipnūs šonkauliai pagal paleo ir agurkų salotos

Kai rašiau, kad labiausiai  mėgstu burgerius, visai buvau pamiršusi tokį gėrį kaip šonkauliai. Ne tie įprastiniai lietuviški virti, bet amerikietiški lipnūs šonkauliukai. Kai viskas limpa prie pirštų ir žandų, o mėsa tiesiog byra nuo kaulo. Gėris absoliutus. Ir kaimynų šuo laimingas, gavęs kalną kauliukų.
Tam, kad mėsa byrėtų nuo kaulų, sprendimo variantai yra du - arba išmarinuotus šonkaulius porą valandų kepti orkaitėje, arba juos iš pradžių išvirti ir tik tada marinuoti. Šis pastarasis variantas man priimtinesnis, nes nors ir sugebu iškepti sudėtingiausią pyragą, bet neprideginti mėsą man vis dar yra iššūkis.
Prieš keletą metų viename BBC Good Food žurnalo numeryje radau puikų lipniųjų šonkauliukų receptą. Pagal jį, šonkaulius iš pradžių reikia aptroškinti orkaitėje kolos ir vandens mišinyje. Taip, šonkauliai apverdami koloje! Bet skonis - fantastiškas. O lipniojo marinato vienas iš pagrindinių ingredientų yra cukrus ir/arba medus. Taip pat dedamas kečiupas, sojos padažas. Cukraus aš juk nevalgau, kola, kečiupas irgi didelis blogis, todėl pasitelkiau savo mėgstamąją Claire Yates knygą "Optimali sveikata pagal paleo mitybą" ir radau ten puikų šonkauliukų receptą. Marinato lipnumas ir saldumas išgaunamas naudojant datules. Tiesa, autorė siūlo šonkaulius porą valandų kepti orkaitėje. Šioje vietoje nukrypau nuo recepto ir padariau taip, kaip įpratusi ir kaip man saugiau.
Be to, vietoje tamari padažo naudojau sojos padažą, kurio paleo mityba nepripažįsta tinkamu maisto produktu. Tiesiog kartais prabyla mano suvalkietiškų genų dalis ir neleidžia išmesti dar nesugedusio maisto produkto. Prieš pirkdama tamari padažą turiu sunaudoti sojas. Dėl naudoto sojos padažo šis marinatas nėra absoliučiai suderinamas su paleo mityba.
Prie šonkauliukų taip pat padariau labai paprastas, bet be galo skanias agurkų salotas.

LIPNŪS ŠONKAULIAI PAGAL PALEO

Naudojau: 

1,5 kg kiaulės šonkaulių
1 svogūnas
1 morka
2 lauro lapai
Juodieji pipirai ir druska
Marinatui reikės:
Mažos skardinės marinuotų pomidorų be odelės
1 šaukštelio balto vyno acto
3 šaukštai sojos padažo (arba tamari padažo)
2-3 cm ilgio sutarkuotas imbiero gabalėlis
1 jalapeno pipiriukas (be sėklų)
8 datulės be kauliukų
1/2 šaukštelio kajeno pipirų
Šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Gaminimas: 

Iš pradžių išverdami šonkauliai. Į užvirusį vandenį sudedamos daržovės ir prieskoniai - į keturias dalis perpjautas svogūnas, stambiais griežinėliais supjaustyta morka, lauro lapai, pipirai, druska. Sudedami šonkauliai. Kai vanduo vėl užverda, ugnis sumažinama ir karts nuo karto šaukštu nugriebiami riebalai nuo paviršiaus. Išvirę šonkauliai nusunkiami ir paliekami ataušti. Likęs sultinys sunaudojamas sriuboms virti. Kadangi šįkart jo gavosi daugiau, negu sugalvojau jam greito sunaudojimo būdus, viską supilsčiau į šaldymo indelius ir užšaldžiau ateičiai.
Marinato ingredientai virtuviniame kombaine (arba blenderiu) susmulkinami iki maždaug vientisos masės. Paragavus galima vieno ar kito ingrediento įdėti daugiau. Man norėjosi aštrumo, todėl įdėjau papildomai sojos padažo ir kajeno pipiro. Ir vis tiek norėjosi dar aštriau.
Atvėsę šonkauliai aptepami marinatu ir paliekami marinuotis bent 2 valandoms, bet aš juos šaldytuve išlaikiau tikrai ne mažiau kaip parą.
Įkaitinus grilį šonkauliai kepami apie 15-20 minučių, kol gražiai apskrunda. Galima kepti ir orkaitėje. Į stalą tiekiami tuojau pat.

Originalus marinato receptas iš Claire Yates "Optimali sveikata pagal paleo mitybą".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip. Aš gi mėgstu lipniuosius šonkauliukus! Pagal šį receptą viskas pavyko būtent taip, kaip aš mėgstu. Šonkauliukai buvo lipnūs, o mėsa lengvai  byrėjo nuo kauliukų. Taip lengvai, kad pora kauliukų nukrito bekeliant šonkauliukus nuo grotelių į lėkštę. Kačiukų džiaugsmui.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Aštrumo! Norisi daugiau aštrumo! Ir gal datulių dar keliomis daugiau įdėčiau, kad šonkauliukai būtų dar lipnesni. Ir kai pabaigsiu sojų padažą, tikrai naudosiu tamari.

AGURKŲ SALOTOS

Naudojau: 

5 nelabai dideli agurkai

Pusė puodelio graikiško jogurto

Šviežiai malti pipirai

Rausvoji himalajų druska

Krapai

Gaminimas: 

Kaip gaminti salotas? Viską, kas pjaustoma, supjaustyti, kas malama - sumalti. Viską sukrauti į dubenį ir sumaišyti. Ir mėgautis. 

Originalus receptas iš Tried and Tasty. 

Ar gaminčiau dar kartą? Jau ne kartą gaminau ir gaminsiu toliau. 

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Ogi nieko! Labai skanu taip, kaip yra.