Lengvas ir purus varškės apkepas

Po monstriškų keksiukų gaminimo liko geras puskilogramis saldaus vanilinio varškės kremo. Ir ką su juo daryti? Kepti varškės apkepą. Arba lietinius blynus juo įdaryti. Bet ne, varškės apkepas įdomiau.

Apkepui naudojau: 

apie 0,5 kg vanilinio varškės kremo
2 kiaušinius
100 g manų kruopų
50 ml pieno
50 g cukraus
50 ml grietinėlės

Gaminimas: 

Varškės kremas išmaišomas su kiaušinių tryniais, pienu, grietinėle ir manų kruopomis. Kiaušinių baltymai išplakami iki putų, sudedamas cukrus ir plakama, kol susiformuoja standžios putos. Iš lėto, neskubant ir po truputėlį baltymų masė įmaišoma į varškės masę ir paliekama pailsėti maždaug valandai. Pailsėjusi masė supilama į sviestu ir džiūvėsėliais ištrintą kepimo formą ir kepama iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Valgom su grietine ar uogiene ar džemu ar kuo tik patinka.
Sakiau, kad šitas apkepas labai lengvas!

Originalus receptas iš Senos tarkos.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai. Tik gal reiktų pasistengi nepamiršti sviesto.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Arba ne tokios saldžios varškės.

Moliūginiai keksiukai monstrai

Buvo velnių, monstrų, raganų ir kitų baisynių šventė. Ir skaptuotų moliūgų šventė taip pat. Ir kai moliūgus ir baisuoklius sudedi į vieną krūvą ir paverti juos linksmais desertais, gauni saldžius ir nelabai baisius keksiukus-monstriukus.
O tokius keksiukus gaminti man labai patinka, kai galiu paversti juos kalėdinėmis eglutėmis, elniukais, kiškučiais. Mėgstu papuošti keksiukus kokiais nors saldainiais ar pabarstukais, pamerkti į šokoladą, kad jie įgautų kitokią formą ir išvaizdą.
Taip šįkart moliūginiai keksiukai tapo linksmais vienaakiais monstrais.
Keksiukų tešlai naudojau jau anksčiau pasidarytą ir užšaldytą moliūgų piurė, bet tikriausiai ne ką prasčiau tiktų ir smulkiai tarkuotas šviežias moliūgas. Kremui nudažyti labai nenorėjau naudoti sintetinių dažų, todėl pasidariau juos iš keletos morkų.




24 įprastinio dydžio ir 24 mini dydžio keksiukams ir jų puošimui reikės: 

2,5 puodelio miltų,
2 puodelių balto cukraus
0,5 puodelio rudo cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
4 šaukštelių cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio malto muskato riešuto
4 kiaušinių
3 puodelių moliūgų piurė
1 puodelio beskonio aliejaus
2 šaukštų pieno
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
apie 400 g President vanilinės varškės
maistinių dažų
didelių zefyrų
mažų zefyriukų
šokoladinių spalvotų saldainiukų

Gaminimas: 

1. Moliūgų piurė gaminama labai paprastai. Moliūgas supjaustomas maždaug delno dydžio gabalais (sėklos pašalinamos, bet žievė paliekama) ir kepama iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 40 minučių. Iš orkaitės ištraukti moliūgo gabalai kiek pravėsinami, nudiriama oda ir moliūgo masė susmulkinama blenderiu. Gautą piurė supilsčiau į nedidelius šaldymo maišelius po puodelį ar du ir užšaldžiau. Dabar visą žiemą galėsiu kepti moliūgų pyragus. Dar ji tiks troškiniams ar makaronams.
2. Oranžinių morkų dažų gaminimas kiek užtrunka, ypač kai neturi sulčiaspaudės arba tingi pajungti virtuvinį kombainą. Jei turi sulčiaspaudę - sultis išspausti labai paprasta. O jei ne, tenka paimprovizuoti. Morkų gabalėlius susmulkinau blenderiu ir per koštuvą perkošiau, kad gautųsi sultys. Gautas sultis pakaitinau puode, kol vanduo išgaravo ir liko tik koncentratas. Šį sumaišiau su vaniliniu sūrio kremu. Morkų skonio jame tikrai nesijuto. Dažus, žinoma, galima gaminti, kol aušta keksiukai.
3. Ir pagaliau - keksiukų kepimas. Viename dubenyje sumaišomi sausi ingredientai (miltai, abiejų spalvų cukrus, kepimo milteliai, druska ir prieskoniai). Kitame - išplakami likę ingredientai (kiaušiniai, moliūgų piurė ar tarkuoti moliūgai, pienas, aliejus ir vanilė). Galiausiai šios dvi masės sumaišomos viena su kita. Tešla išdalinama į popieriniais sijonėliais išklotas skardas ar į silikonines formeles ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes.
4. Keksiukams visiškai ataušus jie dekoruojami - aptepami nudažytu kremu ir iš saldainių padaromi monstrų veidukai. Didieji zefyrai perpjaunami į dvi ar tris dalis ir prie lipnios jų pusės labai gerai prilimpa šokoladinis glaistytas saldainiukas. Štai ir monstro akis. O iš mažųjų zefyriukų padaroma dantyta šypsena. Beje, visus saldainius pirkau Saldžiųjų Majų parduotuvėje.

Originalus keksiukų receptas iš Made From Pinterest.

Kiaušiniu įdaryti maltinukai

Tikrai nemėgstu apsisunkinti sau vakarų ir po darbo gaminti kokius nors įmantrius ir daug pasiruošimo reikalaujančius patiekalus. Su tokiais galiu krapštytis savaitgalį ar kurią kitą dieną, kai niekur nereikia skubėti. Ir kai tam yra įkvėpimas.
Tokie ir yra šie maltinukai. Jų gaminimui tikriausiai nereikia ir pusvalandžio. Juolab, kad kiaušinius galima išsivirti iš vakaro (ką aš ir padariau). Ingredientai labai paprasti ir dažniausiai turimi virtuvėje. O gamybos procesas nereikalauja specialaus pasiruošimo ar įgūdžių, kuriuos turi tik daug metų gaminančios tetulės.
Rezultatas buvo puikus. Net kirbėjo mintis visus keturis maltinukus suvalgyti vienu prisėdimu. Žinoma, tiek man nebūtų tilpę, bet labai norėjosi. Maltinukų išorė buvo traški, o vidus nė kiek nesausas. Skanūs ir antrą dieną, bet pašildžius mikrobangėje viršutinis sluoksnis netenka traškumo. Be to, juos galima priderinti prie kiekvieno skonio ir, norint, įdėti kokių tik norisi prieskonių.

Reikės: 

4 kietai virtų kiaušinių
400 g maltos mėsos
1 svogūno
1 skiltelės česnako
1 šaukšto garstyčių
žiuspnio smulkintų žalių krapų
druskos, pipirų, maltos čili paprikos
2 nevirtų kiaušinių
3-4 šaukštų miltų
1 stiklinės džiūvėsėlių

Gaminimas: 

1. Malta mėsa sumaišoma su garstyčiomis, smulkintu svogūnu, česnaku ir prieskoniais. Kad būtų greičiau, svogūną ir česnaką sutarkavau tarka.
2. Virti kiaušiniai išvoliojami miltuose ir aplipinami maltos mėsos ir prieskonių mišiniu.
3. Gautas mėsos ir kiaušinio kamuoliukas išvoliojamas miltuose, pamirkomas kiaušinių plakinyje ir apvoliojamas džiūvėsėliuose. Kad būtų įdomiau, į džiūvėsėlius galima įmaišyti mėgiamų prieskonių, pavyzdžiui, maltos dūminės paprikos.
4. Gilioje keptuvėje ar troškintuve įkaitinamas aliejus, įdedami maltinukai ir apskrudinami apie 3-4 minutes.
5. Maltinukai sudedami į kepimo popieriumi išklotą skardą ir šaunami iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę dar 5 minutėms.
6. Valgom su kuo tik patinka. Man labai tiko mano mėgiamos agurkų salotos.

Recepto idėja iš Tasty.

Ar gaminčiau dar kartą? Yup, for sure.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Pažaisčiau su prieskoniais - naudočiau kitokius žalumynus, daugiau aitriosios paprikos. Gal dar ką panašaus pramąstyčiau.

Šakšuka (pomidorų ir paprikų troškinys su kiaušiniais)

Vienas iš puikiausių patiekalų savaitgalio pusryčiams. Tiems rytams, kai yra laiko pasikuisti virtuvėje ir kai nereikia niekur skubėti. Ir tokiems rytams, kai nelabai aišku, ką valgai - pusryčius ar pietus.
Puikus ir tuo, kad puikiai leidžiasi modifikuojamas. Galima dėti mėgiamus prieskonius ir nedėti tų, kurie nepatinka. Galima dėti ir bet kokias daržoves. O tingint krapštytis su šviežiais pomidorais, galima naudoti konservuotus.

2 valgytojams pamaitinti reikės: 

6 didelių pomidorų
2 didelių paprikų bet kokios spalvos
1 svogūno
4 skiltelių česnako
1 šaukštelio malto kumino
1/2 šaukštelio maltos aitriosios paprikos
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, alyvuogių aliejaus
4 kiaušinių
mėgiamų žalumynų

Gaminimas: 

1. Iš pat pradžių paruošiami pomidorai - nuplikomi karštų vandeniu, atvėsinami šaltame vandenyje, nulupami ir supjaustomi maždaug kubeliais.
2. Įkaitintame aliejuje pakepinami prieskoniai - kuminas ir aitrioji paprika. Po geros pusės minutės sugeriami smulkinti svogūnai ir kubeliais pjaustytos paprikos. Kepama, kol daržovės suminkštėja. Suberiami smulkinti česnakai ir dar pakepama apie minutę.
3. Į keptuvę sudedami pjaustyti pomidorai, pasūdoma ir papipirinama bei troškinama apie 10 minučių, kol didžiumai skysčio išgaravus masė sutirštėja.
4. Daržovių masėje šaukštu ar mentele padaromos keturios duobutės, į kurias įmušama po vieną kiaušinį.
5. Keptuvė (ar troškintuvas) uždengiama dangčiu ir palaikoma ant vidutinės ugnies apie 3-4  minutes. Per tą laiką kiaušinių baltymai išverda, o tryniai sutirštėja.
5. Šaukštu dedama į lėkštę, apibarstoma tais mėgiamais žalumynais (petražolėm, krapais ar kalendrom) ir valgoma. Nom.

Originalus receptas iš knygos "Izraelio skoniai".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip. Ir jau gaminau. Labai mėgstu skystai virtus kiaušinius ir įvairias daržoves, todėl šio patiekalo deriniai man tobulai tinka.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Tas kitas kartas jau buvo. Naudojau viena paprika mažiau, bet dėjau cukinijų. Dabar jau nepamenu, kodėl taip atsitiko, bet viso troškinio suvalgyti nespėjome, tad dalį jo sunaudojau kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Tikrai buvo skanu.

Obuolių pyragas su grietinės kremu ir figomis

Kad reikia kepti būtent tokį obuolių pyragą mane įkalbėjo draugė M. Sakė, kad jau kai jį iškepa ir nuneša darban, šį kolegės sunaikina labai greitai. Hm. Kaip ten bebūtų, obuolių pyragai nėra mano labai mėgiami. Nežinau kodėl. Obuolius labai mėgstu, bet obuolių pyragus nelabai. Bet kartais taip jau nutinka, kad ateina tas metų laikas, kai obuolių virtuvėje būna daugiau, negu jų pavyksta suvalgyti nesugaminus į kokius pyragus, sūrius, košes ar pan. Ir dar nutinka nusipirkti parduotuvėje labai neskanių obuolių. Ant maišelio buvo užrašyta, kad ir lietuviški, ir iš kažkokio ūkio, todėl ir pirkau. Obuoliai prastovėjo virtuvėje porą savaičių ir nė trupučio neapgedo, neapvyto ir niekaip kitaip nepasikeitė. Še tai tau obuoliai iš ūkio.
Taip ir atėjo eilė tam draugės išreklamuotam pyragui. Jis dar ir pavadinimą turi - Svetajevskij. Už kokius nuopelnus jis taip pavadintas, tikrai nesigilinau. Man gerokai įdomiau patiekalo skonis, negu jo pavadinimas. Dar leidau sau paimprovizuoti ir pyrago viršų papuošiau pjaustytomis figomis. Pyragas gavosi tikrai labai skanus - išorinė tešla buvo labai traški, o kremas - labai švelnus ir ne per saldus. Žinoma, cukraus kiekį galima reguliuoti pagal pomėgius ir įpročius. Ir tie nevykėliai obuoliai pyrage puikiai atsiskleidė. Ir pyragas buvo suvalgytas taip greitai, kad pjūvio nuotraukos padaryti ir nespėjau.

Reikės: 

150 g sviesto
2 puodelių (tešlai) ir 2 valgomų šaukštų (kremui) miltų
1/2 puodelio (tešlai) ir 1 puodelio (kremui) grietinės
1 šaukštelio kepimo miltelių
8 vidutinio dydžio obuolių
3/4 puodelio cukraus
2 kiaušinių
1,5 figos

Gaminimas: 

1. Kepimo indas ištepamas sviestu ir apibarstomas miltais. Atvėsintas tirpintas sviestas supilamas į miltų ir kepimo miltelių mišinį, sudedama tešlai skirta grietinė ir išminkoma tešla. Ji gaunasi labai minkšta ir paslanki. Tešla dedama į kepimo indą ir rankomis bei pirštais išstumdoma taip, kad dengtų indo dugną ir kraštus. Nieko kočioti nereikia. Tešla tokia minkšta, kad puikiai pasiduoda visiems stumdymams. Formuodama tešlos pagrindą nemažai laiko paskyriau kampams ir padariau juos stačius.
2. Gaminamas kremas - suplakami kiaušiniai, cukrus, grietinė, įmaišomi miltai.
3. Obuoliai nulupami ir supjaustomi plonomis riekelėmis.
4. Į tešlos pagrindą dedamas sluoksnis obuolių, supilama pusė kremo, dedamas dar sluoksnis obuolių, supilamas likęs kremas. Viršus išlyginamas mentele.
5. Kadangi turėjau nepanaudotą figą su puse (pusę figos buvau suvalgiusi pusryčiams su avižinių dribsnių koše), jas supjausčiau griežinėliais ir išdėliojau ratu pyrago viršuje.
6. Pyragas kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje temperatūroje 40-50 minučių ir valgomas kitą dieną.

Originalus receptas iš ritosreceptai.lt.

Ar gaminčiau kitą kartą? Aha. Tokius kreminius pyragus aš mėgstu. Tik kadangi šis pyragas valgomas atvėsęs kitą dieną nuo jo iškepimo, jis tikrai netinka nekantriems valgytojams ir tiems atvejams, kai pyrago norisi karšto su ledais čia ir dabar.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O kodėl nepabandžius užtepti sluoksnio spanguolių ar bruknių uogienės?

Keptų pomidorų sriuba ir suraitytos picos

Šįkart bus labai trumpai ir aiškiai, praktiškai be įžangos.
Pomidorų sriuba, nes naminių pomidorų sezonas įsibėgėjęs sparčiu tempu ir namie prisikaupė per vieną prisėdimą nesuvalgomas kiekis šių daržovių. Iš pradžių turėjau slaptą svajonę užsimarinuoti mažą stiklainiuką nedidelių pomidoriukų su želatina, bet apėmus smarkiam tinguliui ši svajonė liko neįgyvendinta. Šįkart. Ir dar labai tingėjau krapštytis su pomidorų odelėmis ir jas nulupinėti, todėl reikėjo kažko super paprasto.
Suraitytų picų kaip nors kitaip pavadinti nelabai sugalvojau. Bet kai jau pamačiau šito patiekalo gaminimo filmuką, labai jo užsinorėjau.
Sriubą gali valgyti ir vegetarai (vištienos sultinį pakeitę daržovių), tiek paleo mitybos šalininkai. Galima į ją nedėti kruopų, bet man taip sočiau. O jau picos - kitas reikalas. Bet jas ir gaminau tik kaip užkandį prie sriubos.

Pomidorų sriuba

Reikės:

Kiek norisi pomidorų

1 paprikos
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 litrų vištienos ar daržovių sultinio
Kelių šaukštelių Pesto padažo
2 stiklinių virtų perlinių kruopų
druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus

Gaminimas: 

Daržovės supjaustomos ganėtinai stambiais gabalas. Vyšninių pomidorų pjaustyti nereikia. Česnakų skiltelių - taip pat. Supjaustytos daržovės sudedamos į skardą, apibarstomos druska ir pipirais, apšlakstomos alyvuogių aliejumi ir kepamos iki 180-200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol tampa minkštos, o mažesnių jų gabalėlių kraštai apskrunda. Iškepusios daržovės suverčiamos į puodą, užpilamos sultiniu, pareguliuojamas druskos ir pipirų kiekis, viskas verdama keletą minučių ir galiausiai sutrinama. Supilamos virtos perlinės kruopos ir dar paverdama kelias minutes, kol sušyla ir kruopos. Supilsčius sriubą, į dubenėlius įdedama maždaug po arbatinį šaukštelį Pesto padažo. Galima ir daugiau. Galima ir nedėti. Jau kaip norisi.

Suraitytos picos

Reikės: 

1 lakšto (didesnio) šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos
5-6 šaukštų mėgiamo pomidorų padažo
mėgstamos dešrytės
mocarelos sūrio

Gaminimas: 

Atitirpęs sluoksniuotos tešlos lakštas apibarstomas miltais ir iškočiojamas į maždaug lygių kraštinių stačiakampį. Ant tešlos lakšto tepamas pomidorų padažas, dedama plonais griežinėliais pjaustyta dešra ir apibarstoma tarkuotu mocarelos sūriu. Lakštas su visais priedais suvyniojamas į ritinį ir supjaustomas maždaug 5 cm pločio griežinėliais. Šie išdėliojami į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir kepami iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 20 minučių.

Abiejų patiekalų idėjos nusižiūrėtos įvairiuose Facebooke ir Youtube skalndančiuose filmuotuose receptuose.

Ar gaminčiau dar kartą? Tiek sriubą, tiek picą tikrai dar gaminčiau.

Ką daryčiau kitąip kitą kartą? Norėdama mažiau sočios sriubos į ją nedėčiau perlinių kruopų. Jas dar gal būtų galima pakeisti ryžiais.

Lapinių kopūstų salotos su aštriais avinžirniais

Lapiniai kopūstai (kale) yra retenybė Lietuvoje. Tikiuosi, kad ne ilgam. Angliškuose ir amerikietiškuose internetuose gausu begalės receptų, ką iš jų pagaminti. Visi jie giria šį kopūstą kaip labai maistingą ir vertingą. Naudojamas jis ir žaliesiems kokteiliams, ir troškiniams, ir salotoms.
Tai jau kai randu kurioje nors parduotuvėje tų lapinių kopūstų, naujojo supermaisto, visada jų nusiperku. O vienoje Klaipėdos IKI parduotuvėje aptikau puskilogramio svorio didelę pakuotę šių žalumynų. Ir dar jiems nuolaida buvo. Tai žinoma, kad iš pradžių nusipirkau ir tik po to pradėjau ieškoti, ką iš jų pasigaminti.
Antras keblumas buvo rasti Klaipėdoje virtų avinžirnių. Goddamit! Vilniuje netoli namų turėjau bent tris parduotuves, kur jų be vargo rasdavau. Ir dar kelių rūšių. Ir skirtingo dydžio skardinėse. Prisimindama, kad Rimi turi savo prekės ženklo virtus avinžirnius, nuvažiavau į didžiausią šio tinklo parduotuvę. Radau. Kaip greit prie gero priprantama, ar ne? Bet į kito apsilankymo Vilniuje pramogų sąrašą teks įtraukti ir apsilankymą Assorti parduotuvėje.
Apie patį patiekalą nėra daug ką pasakoti - lapinių kopūstų pagrindas su traškiais ir aštriais avinžirniais. Man buvo skanu, patiko. Tik, kaip dažnai pasitaiko pastaruoju metu, padauginau prieskonių ir mažumėlę spjaudžiausi ugnimi.

2 - 3 porcijoms reikės:

2 saujų lapinių kopūstų (kale) lapų
1 česnako
1 skardinės konservuotų avinžirnių
3 šaukštų Garam Masala prieskonių mišinio
poros šauktšų alyvuogių aliejaus
1/4 puodelio tahini pastos
2 citrinų sulčių
1-2 šaukštų medaus
druskos ir pipirų

Gaminimas: 

1. Avinžirniai nusunkiami, nuplaunami ir nusausinami. Po to jie sumaišomi su Garam Masala prieskonių mišiniu.
2. Česnakas išskaidomas skiltelėmis, bet nenulupamas.
3. Avinžirniai ir česnakas dedami į skardą, pašlakstomi alyvuogių aliejumi ir kepami iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
4. Kol avinžirniai ir česnakai skrunda, lapiniai kopūstai supjaustomi, sudedami į salotų indą, apipilami šiek tiek citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus bei sumaigomi tarp rankų.
5. Iškepusios česnako skiletelės nulupamos, sutrinamos šakute ir sumaišomos su kitais padažo ingredientais - tahini pasta, citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi, medumi, druska ir pipirais. Padažo skonį galima reguliuoti pagal savo pomėgius, o jei jis per tirštas - praskiesti truputėliu karšto vandens.
6. Lapiniai kopūstai sumaišomi su padažu, apibarstomi prieskoniuotais skrudintais avinžirniais. Ir viskas. Ir valgom.

Originalus receptas iš Minimalist Baker.

Ar gaminčiau dar kartą? Hm, nežinau. Gal.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Įdėčiau mažiau Garam Masala prieskonių. Nepatiko ugnim spjaudytis.

Keksiukai su ruduoju brunost sūriu

Už kiekvieno keksiuko slypi istorija.
Taip yra ir šį kartą.
Draugė M. buvo Norvegijoje ir parsivežė lauktuvių rudojo sūrio brunost. Atvežė gabalaitį jo ir man. Rašo, kad jis gaminamas iš karamelizuoto karvės pieno. Kaip tas daroma jau nesigilinau. Pats sūris savyje talpina visą gamą skonių - ir saldu, ir sūru, ir riebu. Ir viskas vienu metu. Patį sūrį valgyti vienišą būtų sudėtinga - pasiklysti tarp skonių ir nebežinai, kuris iš jų vyraujantis. O dar ir pakankamai riebus jis. Mažytė riekelė paragavimui buvo pats tas, o likusi dalis nukeliavo į keksiukų tešlą. Keksiukai, beje, buvo nerealaus skonio. Saldūs, minkšti, purūs ir su tuo sūrios karamelės poskoniu.
Receptą šiems keksiukams draugė kažkur "išgooglino" ir atsiuntė man jau išverstą iš norvegų kalbos į anglų kalbą. Google translate pagalba. Dėl to vietomis teko pasukti galvą, kas ir kaip turi būti daryta. Bet net jei kažką padarėme ne pagal instrukciją, skonis, tikiu nenukento. Aš pati viena jų sušlamsčiau nesuskaičiuojamą kiekį.

 Maždaug 14 keksiukų reikės: 

2 kiaušinių
400 gr cukraus
250 gr miltų
1.5 šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai lydyto sviesto
150 ml pieno
150 g tarkuoto brunost sūrio

Gaminimas: 

1. Kiaušinius ir cukrų išplakti iki putų (tą savaitgalį ne visos mano kombaino detalės buvo atvažiavusios į naujus namus, teko viską plakti ir maišyti taip, kaip tą darė močiutė - ranka).
2. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.
3. Į kiaušinių plakinį įmaišyti miltų mišinį, atvėsusį lydytą sviestą, pieną ir galiausiai - brunost sūrį.
4. Tešlą padalinti maždaug lygiomis dalimis į popierėliais išklotą keksiukų skardą.
5. Kepam iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
6. Valgom, kol dar neatvėsę. Jei lieka, valgom ir atvėsusius.

Ar gaminčiau dar kartą? taiptaiptaiptaiptaip (kai tik turėsiu to karamelinio sūrio)

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus, po šimts. Jau taip neįsivaizduojamai saldu buvo, kad viskas aplinkui apsąlo.

Šis keksiukas sulaukė fotosesijos Olandų kepurėje

Mojito skonio keksiukai

Mėgstu eksperimentuoti su keksiukų ir kitų desertų skoniais. Labai retai kepu tokius pačius. Internetai, Pinterestas ir knygos kupini įvairiausių desertų receptų ir idėjų, reikia tik laiko ir progų juos visus išbandyti. Ai taip, kartais dar reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, trupučio fantazijos ir nebijoti nesėkmės. Keksiukų ir kitų desertų gamyba yra ta sritis, kur aš labai drąsiai šokinėju iš savo komforto zonos ribų. Juk baisiausia kas gali nutikti, tai teks išmesti nepavykusį bandymą arba jį panaudoti gaminant kitą gaminį. Arba užmaskuoti kremais ar kitokiais papuošimais. Man atrodo, kad kepant įvairius kepinius labai svarbu tiek konkrečios tešlos paruošimui reikalingų procesų ir procedūrų (čia kalba mano vidinis teisininko balsas) laikymasis, tiek fantazija.
Jau nuklydau kažkur į lankas. Vienžodž, nebijokit eksperimentuoti ir išlipti iš savo komforto zonos virtuvėje. Rezultatai nustebins. Tikrai.

Maždaug 20 keksiukų reikės: 
250 gr miltų
250 gr cukraus
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
3 laimų žievelės
275 gr kambario temperatūros sviesto
4 kiaušinių
1,5 šaukšto pieno
1,5 šaukšto laimo sulčių

Kremui reikės: 
200 ml pieno
Kelių šakelių šviežių mėtų
300 gr kambario temperatūros sviesto
675 gr cukraus pudros
3 šaukštai romo

Gaminimas: 
1. Iš pat pradžių pienas paskaninamas mėtomis - nedideliame puodelyje užvirinama 200 ml pieno su mėtomis. Vos užviręs pienas pakaitinamas 4 minutes, nukeliamas nuo ugnies ir paliekamas atvėsti.
2. Dubenyje sumaišomi miltai, cukrus, kepimo milteliai, įtarkuojamos laimų žievelės, sviestas ir kiaušiniai. Viskas gerai sumaišoma, kol masė tampa vientisa. Iš lėto maišant įpilamas pienas ir laimo sultys ir pabaigiama maišyti tešla.
3. Tešla padalinama maždaug lygiomis dalimis į popieriniai maišeliais išklotą keksiukų skardą, šaunama į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama apie 22 minutes.
4. Kol keksiukai kepa, gaminamas Mojito skonio kremas - dideliu greičiu sviestas išplakamas, kol tampa purus ir beveik baltas.
5. Į išplaktą sviestą, toliau maišant, bet jau ne tokiu dideliu greičiu, per dvi dalis sudedama cukraus pudra. Įdėjus dalį cukraus pudros pradedama maišyti kuo įmanoma lėčiau ir kai jau pudra išsimaišo ir nebelaksto per kraštus, greitis padidinamas. Į kremą įpilami 2,5 šaukštai atvėsusio mėtinio pieno ir romas. Visa masė dar gerai pamaišoma dideliu greičiu. Kremo maišymo su dideliu ir galingu kombainu procesas užtrunka geras 10-15 minučių.
6. Iškepę keksiukai atvėsinami ir dekoruojami kremu. Ir valgomi pasigardžiuojant.

Originalus receptas pagal Cupcake Jemma.

Ar daryčiau dar kartą? Tikriausiai. Jei būtų tinkama proga ir jei nesugalvočiau, ką kito pagaminti.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šio tipo kremas tikrai nėra mano mėgstamiausias. Sakyčiau, net vienas iš man mažiausiai patinkančių - kad ir kiek ilgai beplakama, vis tiek lieka tas girgždantis cukraus pudros skonis. Va dėl to aš jį retai ir gaminu. Ir dėl to kitą kartą kremą daryčiau kitą (swiss meringue buttercream). Bet čia tik mano asmeninės antipatijos. Šie keksiukai išnyko ganėtinai greitai ir niekas dėl kremo nesiskundė.

Plėšyta Tandoori vištiena

Išsikrausčiau. Išsikėliau iš Vilniaus į trečią pagal dydį ir antra pagal ekonomiką (kažkur internetuose tai skaičiau) Lietuvos miestą. Buvo atėjęs laikas ką nors keisti gyvenime. Tai kam pradėti po truputį, jei galima vienu ypu pakeisti beveik viską? Praėjo jau mėnuo šių dydžiųjų pokyčių ir kol kas nesigailiu nieko nė truputuką. Žinoma, žiemą, kai bus šalta Ir pūs žvarbus pajūrio vėjas, gal galvosiu kitaip ir ilgėdamasi Vilniaus kauksiu vilku. Bet pagyvensi ir pamatysim. O mano optimistinė natūra neleidžia man galvoti, kad gali būti kaip nors kitaip negu gerai.
Tad su ta sąlyga, kad krausčiausi, ieškojau buto nuomai ir t.t. ir pan., nieko visą mėnesį nerašiau.  O dabar gaminu tik sau vienai. Ir porcijos smarkiai sumažėjusios, nes stengiuosi gaminti vienam ar dviem valgymams. Nemeluosiu, kartais pristinga ir idėjų, ir įkvėpimo ką nors mandro gamintis, todėl dažniausiai gaminuosi įvairius “šamarliakus” – susipjaustau tai, ką turiu šaldytuve ir bandau valgyti. Kartais gaunasi labai gerai, kartais ne taip.
Vienas iš gamintų paskutiniu metu patiekalų – plėšyta tandoori vištiena. Kažkada rašiau, kad atradau ir pamėgau kuminą. Tad štai, dabar vos radusi tinkamą progą jį ir naudoju. O ir šis receptas pasirodė toks paprastas, kad net nedvejodama jį išbandžiau. Iš žemiau nurodyto kiekio produktų gavau patiekalą vienam valgymui. Žinoma, jei dar būčiau išsivirusi ryžių, pasigaminusi žiedinių kopūstų ryžių ir susimaišiusi kokias salotas, būtų užtekę ir dviems valgymams.

Patiekalui panaudota:

1 delno dydžio vištos krūtinėlės gabalas
4 šaukštai daržvių sultinio
¼ svogūno
2 skiltelės česnako
3 šaukštai graikiško jogurto
1 šaukštelis ciberžolės
1 šaukštelis kumino
½ šaukštelio čili paprikos
1 šaukštelis malto imbiero
½ šaukštelio rausvosios himalajų druskos
Žiupsnis smulkintos kalendros

Gaminimas: 

1. Sultinys užverdamas, vištiena supjaustoma mažesniais gabalėliais ir verdama kartu su česnaku ir smulkintu svogūnu maždaug 20 minučių.
2. Išvirusi vištiena dviejų šakučių pagalba suplėšoma į skiauteles.
3. Jogurtas išmaišomas su visais prieskoniais. Prieskonių kiekį galima reguliuoti pagal norus, pomėgius ir įsitikinimus.
4. Plėšyta vištiena sumaišoma su padažu ir apibarstoma smulkintomis kalendromis.
5. Valgom iš karto arba vėliau. Skani ir šalta kitą dieną.

Originalus receptas iš: The Big Man's World.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Kitą kartą bus visas indiškas rinkinys – ryžiai, vištiena ir daržovės. Tobulai tiktų agurkų ir graikiško jogurto  salotos. Tiesa, iš pradžių man atrodė, kad padauginau čili paprikos. Bet kai kitą dieną valgiau vištieną pietums paprikos pertekliumi nebesiskundžiau. Taip, jos buvo daug, bet tikriausiai būtent tiek, kiek reikia, kad subalansuotų visus kitus prieskonius.

Ruginės duonos trupinių, juodųjų serbentų ir plaktos grietinėlės tortas

Valio ilgiems patiekalų pavadinimams!

Ir dar šitam receptui reikia ilgos įžangos, iš kur ir kaip jis gautas.

Nelabai seniai turėjau tokią kolegę, kuri, juokaudavom, valgydavo visokias nesąmones. Žinojom, kad jei nė viena iš mūsų nevalgysim kokios nors egzotiškos lauktuvės ar vaišės, ši tikrai ją suvalgys. Taip ir būdavo.
Dar darbe turėjome tradiciją gimtadienio proga vaišinti. Vienu metu tai buvo vaišės iš septynių patiekalų. Paskesnė stengdavosi pranokti ankstesnę ir taip iki begalybės. Kai jau susivokėm, kad tokia tradicija tikrai prives iki išprotėjimo, ją nutraukėme ir pasilikome ties simboliniu pasveikinimu ir simboliniu gimtadieniniu tortu. Ar keksiukais, ar pyragėliais ar dar kuo panašaus.
Tai štai ta apkalbamoji kolegė sugebėdavo atnešti savos gamybos keistus tortus. Bet jie būdavo ir paprastai pagaminami, ir labai skanūs. Tokie skanūs, kad net tokia saldumynų ir desertų ignoruotoja kaip aš, juos kapodavom, net ausys lapnodavo. Pernai ji ir atnešė šį juodosios duonos trupinių, serbentų uogienės ir plaktos grietinėlės tortą į mano receptyną.
Šioje vietoje dar tikriausiai nukrypsiu truputį į šalį ir prisiminsiu, kad vaikystėje tikrai valgydavome tokį desertą - juoda duona, grietinė ir juodųjų serbentų uogienė. Ir ne taip labai seniai, gal užpraėjusią žiemą buvau labai užsinorėjusi šio deserto. Taip norėjau, kad kiekviename lietuviškos virtuvės restorane jo ieškodavau. Nes gi namie jį pasigaminti per sudėtinga ir per daug pastangų reikalauja!
Tikriausiai dėl to taip smarkiai ir užsikabinau už šios kolegės torto idėjos. Ji man nupasakojo gamybos procesą, o ilgai nelaukdama (gal jau tą patį savaitgalį buvo bičiulio gimtadienis), puoliau jo gaminti. Žinoma, su savo korekcijomis ir interpretacijomis, pritaikymu prie mano skonio.
Šis tortas buvo gamintas antru bandymu. Mano brangioji šeimyna juo liko tikrai patenkinta ir skaniai jį suvalgė. Pirmas bandymas buvo plaktą grietinėlę maišant su mascarpone, bet kadangi tuo metu neužsirašinėjau, kiek ir ko naudoju, jau nepasakysiu tikslių kiekių. Tik kadangi šis tortas nekepamas, neminkoma ir nemaišoma kokia nors sudėtinga tešla ar kremai pertepimui, jį labai lengva adaptuoti pagal savo skonį - pasirinkti mėgiamą duoną, uogienę (gali būti ne tik serbentai), grietinėlę maišyti su mascarpone, keisti šių produktų kiekius ir t.t. ir pan. Bet jeigu kas nors nemėgsta juodos duonos, tikėtina, kad nepamėgs ir šio torto. Vis tik duonos skonis čia labai stiprus.
Dar maža pastaba apie uogienę. Nesu aš ūkiškas žmogus, kuris visą vasarą praleistų virdamas uogienes. Toms uogos, kurios užauga kieme, aš dar randu panaudojimą. Bet pirkti uogas, jas virinti su cukrumi, man panašu į uogų, pinigų ir savo laiko švaistymą. Nemanau, kad išvirus uogas ir dar sumaišius jas su cukrumi, išlieka labai daug jų naudingų savybių. Net jei ir išlieka, jas labai gražiai numuša cukrus.
Tai štai dėl aukščiau išvardintų priežasčių naminės serbentų uogienės neturiu. Mane visada išgelbsti pirktinės Kedainių konservų uogienės. Tik šįkart neieškodama parduotuvėje radau ne tik juodųjų serbentų uogienę, bet ir trintus juoduosius serbentus su cukrumi. Šiuos du sumaišiau tarpusavyje. Uogienėje buvo dar cielų nesusmegusių uogyčių. O trinti serbentai yra trinti serbentai - jie labai gerai praskiedė uogienės tirštumą ir buvo paprasčiau šiuo mišiniu ištepti juodosios duonos sluoksnius.

Naudota: 

2 kepalus ruginės duonos
50 g tirpinto sviesto
430 g juodųjų serbentų uogienės
430 g trintų juodųjų serbentų su cukrumi
500 ml grietinėlės plakimui
žiupsnis cinamono

Gaminimas: 
1. Pradžių pradžia - ruginės duonos trupinių pasigaminimas. Jei yra laiko, juos galima bandyti džiovinti natūraliu būdu. Bet kas to laiko turi? Tada jau kaitinam orkaitę iki 150 laipsnių, nuo duonos nupjaustom žievę, supjaustom mažesniais gabalėliais ir įkuriame orkaitėje maždaug valandą. Kuo ilgiau duona praleis orkaitėje, tuo labiau sudžius ir tuo labiau pakeis skonį.
3. Kol duona džiovinasi orkaitės šilumoje, paruošiama skarda, kurioje formuosis tortas. Iš kepimo popieriaus iškerpamas formos dugno dydžio apskritimas ir formos šono pločio juosta. Popierinės detalės ištepamos aliejumi ir prilipinamos prie formos. Šį žingsnį galima ir praleisti, bet skyrus jam laiko, tortas labai lengvai išsilukštena iš formos be didelių nuostolių.
4. Sudžiūvusios duonos riekelės sutrupinamos. Tam reikalui aš panaudojau kokteilinę. Į trupinius įmaišomas cinamonas.
5. Maždaug trečdalis juodosios duonos trupinių sumaišomas su tirpintu sviestu. Gauta masė suspaudžiama formos dugne ir padedama į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
6. Per tą laiką išplakama grietinėlė. Dar išplaunami indai ir sutvarkoma virtuvė. Arba panaršoma feisbuke ar pintereste.
7. O dabar smagioji dalis - sluoksniavimas. Ant duonos sluoksnio tepama uogienė, plakta grietinėlė, vėl duona, uogienė, plakta grietinėlė ir galiausiai vėl duonos sluoksnis. Jei tik yra noro, tortą galima dekoruoti kaip tik norisi. Šįkart likusią grietinėlę užtepiau ant torto viršaus, o prieš skanaujant apibarsčiau juodaisiais serbentais.
8. Tortą reikėtų bent porą valandų palaikyti šaldytuve, o geriau palikti jį ten ilsėtis per naktį.

Recepto idėja iš kolegės D.

Ar gaminsiu dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šįkart man mažokai buvo grietinėlės. Niekas dėl to nesiskundė, bet man norėjosi jos daugiau.

Medlievų krupnikas

Aha, yra tokia uoga medlieva. Iš vaizdo ir skonio uoga panaši  į aroniją. Krūmas aukštas, už mane gerokai aukštesnis. Ir ta medlieva auga namų kieme. Ir aš vėl neturiu didelio noro daryti tai, ką būtinai reikia padaryti, bet kadangi sėdimoji dar nedega, tai užsiimu kieme augančių uogų panaudojimu uogienėms, trauktinėms ir kitiems įdomiems reikalams. O ir šeima šiais metais bus supažindinta su keistais augalais ir jų panaudojimu dovanojamam maistui.
Taip pamažu atėjo eilė medlievai. Idėjų, ką su ja daryti, rasti nebuvo lengva. Nei angliškai, nei lietuviškai. Vienas iš variantų - medlievų krupnikas. Nusprendžiau pabandyti ir, nuvežusi iš ryto dukterėčią į darželį, užsukau parduotuvėn nusipirkti degtinės. Didelė parduotuvė, 10 valanda ryto, o aš perku degtinę. Vaizdas keistokas. Tai, pagalvojau, reikia dar ką nors nusipirkti. Ir nusipirkau - svogūnų ir rūkytą kalakuto krūtinėlę. Toks tiesiog puikus rytinis sveikai besistengiančio gyventi žmogaus derinukas. Bet, tiesą sakant, tikrai nesvarsčiau, kas ir ką pagalvos apie tokį pirkinių derinį, nes man labai reikėjo tos degtinės ir reikėjo jos būtent tą dieną.
Beje, pirkau ruginę degtinę. Praėjusiais metais su ja gaminau šermukšnių trauktinę ir galutiniame produkte visiškai nesijautė spirito. Ruginę degtinę kaip švelnią ir neturinčią spirito kvapo, giria ir dažnesni jos vartotojai.
O pats krupnikas gavosi įdomaus saldaus, švelnaus ir labai prieskoniuoto skonio. Bus įdomu, kaip jį įvertins degustuotojai.

Naudojau:

500 g medlievos uogų
1,5 stiklinės vandens
4 šaukštus medaus
1/2 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
1/4 šaukštelio sodos
3 cm imbiero šaknies

Gaminimas: 

Puode užvirinamas vanduo, medus ir soda. Į verdantį vandenį sudedamos uogos ir visi prieskoniai bei verdama 15 minučių. Išviręs marmalas perkošiamas per sietą ir kiek pravėsinamas. Vėliau sumaišoma su degtine ir supilama į butelį. Sandariai uždaroma ir laikoma kelias dienas tamsioje vėsioje vietoje. Galiausiai gautas gėrimas perkošiamas per kavos filtrą (popieriniai virtuviniai rankšluosčiai tam taip pat puikiai tinka) ir supilstomas į norimo dydžio ir formos buteliukus.

Originalus receptas iš receptai.lt.

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Man asmeniškai norėtųsi mažiau medaus ir mažiau cinamono. Bet su nekantrumu lauksiu degustuotojų pastabų ir bus matyti, ar ir kitais metais gaminsiu šį medlievų krupniką. Iš išvardinto kiekio uogų ir kitų ingredientų gavau maždaug 600 ml galutinio produkto.

Gyvūnėlių formos keksiukai

Iš tiesų tai ne tik gyvūnėlių, bet ir traukinio bei gėlyčių.
Kažkada seniai seniai, kai Maximoje buvo eilinė kepimo reikmenų akcija-atrakcija prisipirkau silikoninių kepimo formų. Po kiek laiko per kitą akciją ir traktorių nusipirkau. O per praėjusias Kalėdas gavau dovanų tas gėlytes. Bet taip visos draugiškai ir prasivoliojo spintelės galiniame kampe ilgai ir nuobodžiai, kol vieną vakarą tą karvę užtiko smalsioji dukterėčia. Gavau paaiškinti, kas tai yra ir kam tai naudojama. Po to pusantros dienos mažoji visiems aiškino, kad ji su teta keps keksiuką karvę. O jau kai pasižadi ką nors iškepti mažajai, pažadus tenka tęsėsi. Ir kuo skubiau, tuo geriau.
Receptą radau internetinių forumų ir temų komentaruose, todėl šaltinio šįkart nenurodysiu. Bet jei kas nors atpažinsite save, drąsiai prisipažinkit.

 Naudota: 

1 stiklinė cukraus
4 kiaušiniai
1 stiklinė miltų

Gaminimas: 

Pirmiausiai iki grietinės konsistencijos išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Kadangi turiu didelį ir stiprų virtuvinį kombainą, šis procesas teužtrunka porą minučių. Į baltymų masę supilami kiaušinių tryniai ir miltai. Sumaišoma iki vientisos masės. Keksiukų formos ištepamos aliejumi, pabarstomos miltais. Į formeles supilama tešla ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Man pakako 20 minučių.

Ar kepčiau dar kartą? Tikriausiai taip. Jei mažoji vėl norės keksiuko karvės ar keksiuko kiaulės.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Nerealiai saldu! O pats biskvitas toks labai paprastas kiaušininis senovinis.

Indiškas avinžirnių ir raudonųjų lęšių troškinys su žiedinio kopūsto ryžiais

Dar vienas labai ilgas patiekalo pavadinimas! Tikriausiai ilgiausias iš visų iki šiol rašytų.
Bet, priešingai negu pavadinimas, patiekalas nėra toks sudėtingas ar labai ilgai gaminamas. Vienoje keptuvėje troškinasi troškinukas, o kitame kepa žiedinis kopūstas. Ir jokių didelių pjaustymų ar kapojimų, voliojimų trupiniuose ar dar ko. Tiesa, gali kiek užtrukti pačio žiedinio kopūsto susmulkinimas, bet tikrai parašysiu ganėtinai paprastą ir greitą būdą.
O iš tiesų tai keista, kaip keičiasi skoniai ir pomėgiai. Prieš keletą metų negalėjau pakęsti kumino. Pamenu, kažkada net nebaigiau valgyti pietų kiniečių restorane, nes patiekale (jau net nepamenu, kas ten buvo) buvo kumino gan daug. Pradėjusi su juo gaminti, iš pradžių dėdavau vos po truputį, kelis kartus mažiau negu nurodyta recepte. O šią vasarą jis man pradėjo patikti! Ne tiek, kad dėčiau jį visur ir visada. Ar kad be jo gyventi negalėčiau. Bet pastebėjau, kad įdedu tokį kiekį, kokio reikia, ir man dar vis jo mažoka. O orkaitėje apkepintos morkytės su kuminu yra apskritai netoli tobulumo. Gal kada ateis lakai, kai ir baravykus bei karpius valgyti pradėsiu?
Grįžtant prie paties patiekalo labiau norėtųsi aptarti tuos žiedinių kopūstų ryžius. Amerikietiškuose ir angliškuose bloguose, rašančiuose apie sveiką mitybą ar paleo mitybą jie yra labai populiarūs. Naudojami net kaip picos tešlos pakaitalas. Šių ryžių esmė yra labai smulkiai, geriausia su maistiniu kombainu, susmulkintas ir keptuvėje pakepintas žiedinis kopūstas. Ir viskas. Taip, kopūsto susmulkinimas gali užtrukti. O jei virtuvėje nėra virtuvinio kombaino ar bent jau tos kokteilinės, kurioje visi vaisių ir daržovių kokteilius daro, procesas gali gerokai pasunkėti. Iš patirties pasakysiu, kad blenderis čia negelbsti. Jis kopūstą sumala į košę, o ne sukapoja į smulkučius ryželius. Bet suma sumarum, šie ryžiai tikrai puikus garnyras ir prie mėsos patiekalų, ir prie va tokių vegetariškų troškinukų, pakeičiantis įprastinius ryžius ar kokias bulves. Ryžių likučius kitą dieną visai smagiai sunaudojau liekanų troškinukui su lašiša, brokoliais ir špinatais (neblogos liekanos, tiesa?).
Nenorint terliotis su žiediniu kopūstu ir jei leidžia įsitikinimai bei mitybos planas, visada galima naudoti įprastinius ryžius. Bet tada jau bus labai super sotu.

Naudota: 

Troškiniui reikės: 
1 šaukštelio maltos ciberžolės
1 šaukštelio malto kajeno pipiro
2 šaukštelių malto kumino
1 raudonojo svogūno
2 skiltelių česnako
3 cm tarkuoto šviežio imbiero
1 skardinės kokosų pieno
1 skardinės avinžirnių
200 g raudonųjų lęšių
100 g špinatų
kokosų aliejaus
druskos ir pipirų

Žiedinių kopūstų ryžiams reikės: 
1 galvos žiedinio kopūsto
1 šaukšto kokosų aliejaus
1 baltojo svogūno
1/2 šaukštelio malto kardamono
200 ml kokosų pieno

Gaminimas: 

1. Troškiniui įkaitinamas troškintuvas arba didelė keptuve ir be jokio aliejaus pakaitinami prieskoniai. Prisipažinsiu, šis žingsnis man pavyko iš antro karto. Pirmą kartą viską sudeginau, nes sudėjau į per daug įkaitusią keptuvę. Prieskoniai kaitinami apie 1 minutę ir tik tada jau dedamas aliejus. Į įkaitusį prieskoniuotą aliejų dedamas smulkiai pjaustytas svogūnas ir kepinamas apie 5 minutes. Sudedamas smulkiai kapotas česnakas ir imbieras, pakepinama dar porą minučių. Galiausiai supilamas kokosų pienas, suberiami avinžirniai ir lęšiai, uždengiamas dangtis ir viskas troškinama ant nedidelės ugnies 40 minučių. Likus 5 minutėms, sudedami špinatai, gerai išmaišoma ir dar patroškinama. Nuolat tikrinau, ar netrūksta skysčio. Ir jau kai matėsi, kad smarkiai mažėja, įpyliau virinto vandens.

Žiedinių kopūstų ryžiai iš arti

2. Ryžiams iš pradžių susmulkinamas žiedinis kopūstas. Kotų čia nereikia, tik žiedinės dalies. Kaip jau rašiau įžangoje, geriausia tą daryti į kokteilinę ar virtuvinį kombainą įpylus vandens. Keptuvėje ištirpinamas kokosų aliejus, 5 minutes pakepinamas smulkiai supjaustytas baltasis svogūnas. Įberiamas maltas kardamonas, išmaišoma ir pakaitinama apie pusę minutės. Sudedami žiedinio kopūsto ryželiai, supilamas kokosų pienas ir kaitinama apie 10 minučių.

Originalus receptas iš Madeleine Shaw "Get the Glow".

Ar gaminčiau dar kartą? Panašu, kad taip. Ir greit, ir paprastai pasigamino. O ryžius galima susismulkinti gerokai iš anksto ir laikyti šaldytuve, kol prireiks. Į vegetarizmą linkusioms šeimos narėms patiekalas labai patiko.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau jo suvalgyčiau vienu prisėdimu :) Retai pasitaiko šitaip smarkiai persivalgyti nuo nemėsiško patiekalo.

Serbentinis krembriulė pyragas

Įžangos dalis apie uogas.
Kai namuose prasitariau, jog planuoju kepti agrastinį pyragą, kilo lengvas pasipiktinimas ir protestas. Anot protestuotojų, reikia gaminti agrastų uogienę, nes ji per skani, kad būtų galima to vienintelio krūmo uogeles sunaudoti pyragui, kuris dar vargiai ar bus skanus. Turėdama tai mintyje, išėjau rinkti raudonųjų serbentų. Įsitaisiau šlapiame krūme ir skabiau uogeles, kai prisiminiau, jog prižadėjau močiutei kokį puslitriuką raudonųjų. O jų ne kažin kiek liko po mano paskutinio paskabymo. Velniava. Persimečiau į juodųjų serbentų krūmą. Namo parsinešiau dubeniuką dviejų spalvų serbentų. Nuo to pyrago skonis tikrai nenukentėjo, tapo tik dar įdomesnis.

Įžangos dalis apie krembriulė.

Jau labai seniai norėjau pagaminti krembriulė. Ir IKEA indelius nusipirkau, ir fakelą-karamelizatorių. Bet vis kažko trūko - ar tai progos, ar tai įkvėpimo. Proga atsirado, ją ir griebiau už ragų.
Krembriulė dažnai pasitaiko labai panašus į kiaušinienę. Saldžią, gerai išplaktą ir su karamelės stogeliu. Suprantu, kodėl jis toli gražu ne kiekvienam patinka. Man pačiai retai pasitaiko paragauti krembriulė, kuriame kiaušinis nesijaustų taip smarkiai. Tad štai šis receptas yra labai toli nuo tos saldžios kiaušinienės. Tikriausiai todėl, kad įdaro didžiąją dalį sudaro sirupas, kiaušinių jame nė kiek nesijaučia. Juos labai smagiai užgožia uogų rūgštelė.

 Naudota: 

Tešlai reikės: 
125 g sviesto
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
250 g miltų
2 kiaušinių trynių
2 šaukštų pieno

Kremui reikės: 
450 g serbentų
200 g cukraus
4 kiaušinių

Gaminimas: 

1. Pirmiausia - tešla. Šįkart labai tingėjau minkyti viską rankomis, todėl pajungiau savo mylimiausią virtuvinį įrenginį - didžiulį virtuvinio kombaino mikserį. Viską dariau labai greitai, kad neatšiltų ir neištirptų sviestas. Pirmiausiai sviestas išminkomas su cukraus pudra, druska ir miltais, kol viskas virsta maždaug duonos trupiniais. Įminkomi kiaušinių tryniai ir pienas. Tešlos negalima perminkyti ir ilgai šildyti rankomis, nes ištirps sviestas ir tešla nebebus traški. Iš tešlos suformuojamas rutulys, apvyniojamas maistine plėvele ir padedamas bent valandai į šaldytuvą.
2. Iš atšaldytos tešlos rutulio iškočiojamas plonas tešlos lakštas ir juo išklojama sviestu ir miltais ištepta kepimo forma. Ant tešlos klojamas maistinės folijos lakštas, užberiamos pupelės ir tešla kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių. Išėmus pupelės tešla kepama dar 10-15 minučių. Ir tada jau kantriai laukia įdaro.
3. Serbentai puode užpilami 100ml vandens ir 100 g cukraus bei pakaitinami 8-10 min, kol uogelės suminkštėja, o vanduo sutirštėja ir tampa sirupu. Uogos nukošiamos. Tiek sirupas, tiek uogos paliekami atvėsti.
4. Kitame dubenyje išplakami kiaušiniai ir 50 g cukraus, kol susidaro lengvos putos. Įplakama grietinėlė ir atvėsęs sirupas. Mišinys nukošiamas.
5. Atvėsusios uogos suklojamos plonu sluoksniu į jau iškeptą tešlos formą. Supilamas kremas, šaunama į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama 35-40 minučių. Aš kepiau ilgiau, apie 45 minutes. Iškepęs kremas turi vos drebėti pajudinus jo skardą. Paliekama visiškai atvėsti. Maniškis ilsėjosi visą naktį.
6. Smagioji dalis. Atvėsusio pyrago viršus apibarstomas likusiu cukrumi ir apdeginamas fakelu-karamelizatoriumi, kol ištirpsta ir pyrago paviršius sukietėja. Neturint fakelo, pyragą galima kelioms minutėms pašauti į iki 200 ar 220 laipsnių įkaitintą orkaitę.
7. Valgom iš karto. Vėliau deginto cukraus sluoksnis ištirpsta ir nelieka jo traškesio.

Idėja iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Panašu, kad išbandysiu įvairias uogas ir, tikriausiai, vaisius. Tai tikrai universalus desertas, lengvai pasiduodantis gaminančiojo fantazijos vingiams. Norint saldesnio pyrago, galima naudoti saldesnes uogas ar vaisius. Kaži, kas gautųsi iš persikų?

  

Lazanija be makaronų

Lazaniją mėgsta visi. Tikriausiai visi. Ar bent jau didelė dalis valgytojų. Bet man pačiai tai nėra tas patiekalas, kurį nuolat gaminčiau ar labai mėgčiau valgyti. Makaronai su mėsa ir tiek. Tiesiog jei yra galimybė rinktis, aš greičiau pasirinksiu kokį kitą makaronų patiekalą, o ne lazaniją. Negana to, pastaruoju metu apskritai nevalgau miltinių patiekalų. O jei valgau, tai tik gamintus iš pilno grūdo ar kokių kitų rūšių miltų, tik ne kvietinių. Va dėl to visada ir ieškau tokių patiekalų variantų, kurie būtų ne tik skanesni, bet ir sveikesni.
Šis receptas nėra labai jau tikros lazanijos, nes joje nėra makaronų ir bešamelio padažo. Vien sluoksniais sudėliotos daržovės ir mėsa. Todėl drąsiai šį patiekalą galima vadinti tiesiog daržovių ir faršo apkepu.
Su šiuo patiekalu taip pat yra šiek tiek pasiknisimo, bet dėl man nežinomų priežasčių jį gaminau gerokai lengviau negu graikišką moussaką. Ir ingredientų sąrašas įspūdingesnis. Bet šitas apkepas man patiko gerokai labiau negu moussaka. Jie gi panašūs tarpusavyje - abu sluoksniuoti, abu su mėsos intarpais. Bet kartais gal tiesiog taip jau būna, kad vienas prilimpa labiau negu kitas.

Naudota:

2 pastarnokai
2 cukinijos
1 baklažanas
50 g špinatų
10 pievagrybių
1 didelė sauja šviežių bazilikų
500 g jautienos faršo
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
2/3 puodelio sauso raudono vyno
100 ml pomidorų pastos
2/3 šaukštelio maltos džiovintos paprikos
rausvoji himalajų druska
šviežiai malti juodieji pipirai
alyvuogių aliejus
fermentinis sūris (nebūtinai)
vyšniniai pomirodiukai papuošimui

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo pastarnokų. Jie nuskutami ir supjaustomi plonais griežinėliais, sudedami į indą, kuriame bus kepama lazanija, apšlakstomi alyvuogių aliejumi ir kepami 15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Apkepę pastarnokai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami laukti, kol bus paruošti kiti ingredientai.
2. Faršo sluoksnio eilė. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir pasūdžius apkepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas. Kepinamas, kol karamelizuojasi. Įpylus dar šaukštą aliejaus sudedamas faršas, šaukštu ar mentele suskaidomas ir kepinamas, kol paruduoja. Supilamas vynas, sudedamas smulkiai kapotas česnakas, paprikos milteliai, pipirai ir druska (pagal skonį) ir kepama apie 4 minutes. Sudedama pomidorų pasta ir palaikoma keptuvėje, kol suburbuliuoja skysčiai. Sumažinama ugnis ir patroškinama apie 10 minučių.
3. Kol faršas troškinasi, baklažanas supjaustomas plonomis riekelėmis, pasūdomas ir paliekamas 10 minučių nuošalėje. Vėliau išsiskyrę skysčiai nupilami, keptuvėje įkaitinamas aliejus ir baklažano riekelės apkepamos iš abiejų pusių po minutę ar dvi.
4. Cukinija supjaustoma išilginėmis plonomis juostomis, griežinėliais supjaustomi šampinjonai.
5. Pasiimame kepimo indą, kuriame jau nekantriai laukia pastarnokai, ir pradedame sluoksniuoti visus produktus. Sluoksniuojame tokia eile: pastarnokai, sluoksnis cukinijų juostų, trečdalis faršo masės, baklažano griežinėliai, baziliko labai, šampinjonų griežinėliai, likusi faršo masės dalis, špinatai ir likusios cukinijų juostos (jos turėtų gražiai uždengti špinatus). Apšlakstoma alyvuogių aliejumi, apibarstoma pipirais,
6. Visas sluoksniuotis kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-40 minučių. Jei yra noro ir jei leidžia įsitikinimai, likus kepti 20 minučių, kepinys apibarstomas tarkuotu fermentiniu ar Džiugo sūriu, orkaitės karštis padidinamas iki 200 laipsnių ir baigiama kepti.
7. Iškepusi lazanija papuošiama vyšniniais pomidoriukais ir atiduodama valgyti.

Originalus receptas iš Eat Drink Paleo.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Labai magėjo vieną sluoksnį padaryti bolivinių balandų, bet jau pritrūko valios.

Špinatų ir cukinijų sriuba su fetos sūriu ir mėtomis

Štai kad ilgas pavadinimas patiekalo!
Kartais pasitaiko receptus rasti keistose vietose. Viena iš tokių yra mamos skaitomi sodininkų žurnalai. Nors gal tai visai ir nekeista vieta receptams. Juk ką užsiaugini darže, tą nori ir sunaudoti pagal paskirtį. Tai štai aną dieną mama ir atnešė man tą žurnalą su atversta receptų skiltimi. Kaip tik turėjau užsilikusias dvi cukinijas ir fetos sūrio pradarytą dėžutę. O ir špinatai jau vyto nesulaukdami, kada bus sunaudoti. Tad eilinį kartą patobulinau receptą pagal save ir šaldytuvo turinį ir nenusivyliau.

Naudojau: 

2 cukinijas
2 salierų kotus
2 skilteles česnako
1 l vištienos sultinio
50 g špinatų
100 g fetos sūrio
žiupsnį tarkuoto muskato riešuto
pusę saujos šviežių mėtų lapelių

Gaminimas: 

1. Cukinija supjaustoma kubeliais, saliero kotai - griežinėliais, česnakai susmulkinami. Daržoves pakepiname įkaitintame aliejuje. Geriausia tą daryti puode, kuriame bus verdama sriuba.
2. Apkepusios ir suminkštėjusios daržovės puode sutrinamos, supilamas sultinys, suberiamas muskato riešutas ir mėtos. Kai sriuba užverda, sudedami špinatų lapai ir paverdama apie 5 minutes.
3. Išvirusi sriuba dar kartą sutrinama ir truputį atvėsinama.
4. Fetos sūris sutrinamas šakute, sudedamas į sriubą ir išmaišomas.
5. Sriuba valgoma šalta arba šilta, bet ne karšta.

Originalus receptas iš žurnalo Rasos (2015 m. Nr. 14 (430)).

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Net ir nežinau. Sriubos skonis man tikrai patiko. Taip pat patiko jos pagaminimo paprastumas ir greitumas. Sriuba lengva, gaivi, bet ir soti. Mėtos jaučiasi tiek, kad jos ten yra, suteikia gaivumo, bet tikrai neužgožia skonio.

Juodųjų serbentų saldainiukai

Savo šeimos valgymo įpročius pažįstu gan neblogai. Ir žinau, kad jei raudonųjų serbentų drebučiai ir agrastų uogienė dar turi gan neblogą tikimybę būti suvartos, tai juodųjų serbentų uogienė lentynoje rūsyje gali prakiurksoti ir keletą metų. O ir dovanoti ją nėra įdomu, nes juodųjų serbentų uogienę pasigaminti gali sugalvoti bet kas. Užtat lyg tyčia viename konservavimui skirtame žurnalėlyje aptikusi serbentų saldainių receptą greitai supratau, kad radau sprendimą, ką daryti su juodaisiais serbentais. Nors ir saldainiai ar kiti saldumynai namuose nėra prioritetinis maistas, bet šie saldainiukai tikrai bus suvartoti.

Naudojau:

350 ml juodųjų serbentų sulčių
350 ml virinto vandens
1 citrinos sultis ir žievelę
4 puodelius cukraus
70 g želatinos

Gaminimas: 

1. Želatina užpilama sultimis ir paliekama išbrinkti. Kadangi juodųjų serbentų sultys gana tirštos, aš jas gerai išmaišiau su želatina, kad ji tolygiai išbrinktų.
2. Cukrus gerai sumaišomas su vandeniu ir citrinos sultimis, suberiamos citrinos žievelės ir palaikoma ant silpnos ugnies apie 3 minutes. Pakaitintas mišinys nuolat maišomas, kol ištirpsta cukrus.
3. Į sirupą supilama želatina su sultimis ir nuolat maišoma, kol ištirspta želatina.
4. Indas, kuriam bus stingdoma masė, išklojamas maistine plėvele, ištepama kokosų aliejumi, kad masė nepriliptų prie plėvelės.
5. Pradėjusi stingti masė supilama į indą ir dedama į šaldytuvą. Aš ją ten laikiau per naktį.
6. Iš šaldytuvo ištraukta sustingusi masė supjaustoma norimo dydžio ir formų gabalėliais. Galima juos dar papildomai apvolioti cukruje.

Originalus receptas iš žurnalo Moters savaitgalis. Konservavimas.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Gal kokių įdomesnių prieskonių įdėčiau, pavyzdžiui gvazdikėlio. Ir mažiau cukraus. Mano asmeniniam skoniui šie saldainiukai gavosi smarkiai per saldūs ir per mažai jaučiasi serbentų skonis. Gal dar pabandyčiau gaminti ir iš kitų uogų ar vaisių sulčių.

Vaniliniai keksiukai su uogomis ir kremu

Rašyti šio įrašo įsitaisiau terasoje. Buvo saulėtas, nors ir vėsokas rytas. Gan greit pakilo vėsus vėjas, todėl įsisupau į vilnonį pledą. Pasislėpė ir saulė. Vėsoka jau ir po pledu. O vėjas tik stiprėja, medžius prie žemės tik lenkia.
O rašyti noriu apie labai karštą, tikriausiai karščiausią šiais metais, dieną vaikiuko krikštynoms keptus keksiukus. Kadangi keksiukai turėjo atlaikyti ne tik kelionę į kitą miestą, bet ir didelį karštį, rinkomės ne patį skaniausią, bet geriausiai formą išlaikantį kremą. Panašu, kad planą įgyvendinti pavyko.
Pats keksiuko biskvitas labai paprastai ir greitai pagaminamas, nėra per saldus, o ir skonis jo lengvas. Kremo, pagaminto iš nurodyto kiekio produktų, pakako 36 keksiukams ir dar liko. O kremą tepiau jo tikrai negailėdama. Pačių keksiukų, tiesa, gavosi 20. Beveik tiek ir reikėjo. Tiek keksiukus, tiek kremą gaminau pagal amerikietiškus receptus, kur visų produktų kiekiai surašyti ne gramais, o puodeliais ir šaukšteliais. Gamindama produktus taip ir matavau. Tam turiu nusipirkusi specialius semtuvėlius ir šaukštelius, todėl niekada jų nekonvertuoju į gramus ir visada žinau, kad produktus atmatuoju tiksliai. Konvertuoju nebent sudarydama pirkinių sąrašą ir skaičiuodama, kiek sviesto, cukraus ar kreminio sūrio reikia nusipirkti. Tam puikiai pasitarnauja internetuose randamos skaičiuoklės. Šiame recepte kiekius taip ir surašiau - puodeliais ir šaukšteliais.

Naudojau:

2,5 puodelio miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
4 kiaušinius
1,5 puodelio cukraus
1 puodelį saulėgrąžų aliejaus
1 puodelį grietinės
1 šaukštelį vanilės ekstrakto
braškes ir avietes

Kremui reikės:
1,5 puodelio ir 2 šaukštų cukraus
2/3 puodelio vandens
6 kiaušinių baltymus

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo keksiukų. Dubenyje sumaišomi sausi produktai - miltai, kepimo milteliai ir druska.
2. Atskirame dubenyje iki lengvų putų išplakami kiaušiniai, suberiamas cukrus ir taip pat gerai išplakama. Dar įplakamas aliejus ir vanilė.
3. Į kiaušinio ir cukraus plakinį per porą kartų įmaišomi miltai ir grietinė. Maišoma, kol masė taps vientisa.
4. Keksiukų kepimo skarda išklojama popieriniais krepšeliais ir į juos įdedama po vieną ar po keletą uogų, priklausomai nuo jų dydžio ir įnorių.
5. Keksiukų tešla supilama į krepšelius ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
5. Iškepę keksiukai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami ramybėje, kol visiškai ataušta.
6. Kol keksiukai aušta, ruošiamas kremas. Nedideliame puode užkaitinamas vanduo ir 1,5 puodelio cukraus. Virinama maišant, kol ištirpsta cukrus. Sirupas užverdamas ir keletą minučių pavirinamas.
7. Atskirame dubenyje iki minkštų putų išplakami kiaušinių baltymai. Susiformavus putoms ir jų viršūnėlėms, pamažu sudedami likę 2 šaukštai cukraus ir plakama toliau, kol cukrus gerai išsimaišo.
8. Užviręs sirupas pamažėle, bet nuolatine srove ir nuolat iš lėto maišant supilamas į kiaušinių baltymų masę. Jau kai sirupas visas supiltas, pradedama plakti dideliu greičiu ir plakama, kol mišinys visiškai atvėsta ir susiformuoja tvirtos, bet ne sausos, blizgios viršūnėlės. Plakama apie 7 minutes.
9. Keksiukai iš karto puošiami kremu ir uogomis, jei tik norisi. Taip papuošti keksiukai gali atlaikyti porą dienų.

Originalus keksiukų receptas iš Natasha's Kitchen. 
Originalus kremo receptas iš Martha Stewart. 

Rytietiškos salotos su vištiena

Kodėl rytietiškos? Nes su ryžių makaronais, plonomis juostelėmis pjaustytomis morkomis ir cukinijomis ir su padažu iš visokių keistų ir rytietiškesnių ingredientų.
Gal tikslesnis pavadinimas būtų ne rytietiškos salotos, o rytų inspiruotos salotos? Rytietiškų skonių salotos? Tikriausiai.
Šįkart gaminau ne pagal kokį nors konkretų receptą, o iš atminties bandydama prisiminti keliose knygose ir keliuose bloguose aprašytas įvairias rytietiškas (kinietiškas, tailandietiškas ir pan.) salotas ar makaronų patiekalus. Tad eilinį kartą gavosi eksperimentinis gaminys. Ir tikrai labai pavykęs.
Jau pastebėjau, kad kai tik gaminu neturėdama konkretaus recepto, o iš to, ką randu namuose, rezultatas gaunasi labai neprastas. Dažnai net ir geresnis, nei prieš tai pagal tikslias intrukcijas gamintas koks kitas patiekalas.

Naudojau:

3 vidutinio dydžio morkas
1 vidutinio dydžio cukiniją
 2 puseles virtos vištos krūtinėlės
pusę saujos kalendrų
ryžių makaronus
Padažui reikės:
2 šaukštų kokosų aliejaus
2 šaukštų tahini padažo
2 šaukštų sojos padažo
1 laimo sulčių

Gaminimas: 

1. Ryžių makaronai 3 minutes verdami verdančiame vandenyje, vėliau apliejami šaltu vandeniu ir paliekami nuošaliai atvėsti.
2. Morkos ir cukinija supjaustomos bulvių skutikliu plonomis juostelėmis. Norint labiau "makaroninės" formos, galima juosteles dar padalinti į kelias dalis peiliu.
3. Smulkinta virta vištos krūtinėlė, makaronai, pjaustytos morkos, cukinijos ir kalendros sudedamos į dubenį ir viskas gerai išmaišoma.
4. Visi padažo ingredientai gerai suplakami į vientisą masę. Pagal skonį galima padažą pakoreguoti įdedant daugiau ar mažiau kitų ingredientų.
5. Salotų ingredientai sumaišomi su padažu ir tiekiama valgymui. Salotas dar galima apibarstyti sezamo sėklomis.

Originalus receptas čia ir yra. Padažas nusižiūrėtas iš Madeleine Shaw "Get the Glow" knygos recepto Raw Pad Thai.

Ar gaminsiu dar kartą? Yup.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Sezamo sėklytėmis dar pabarstyčiau salotas tikrai. Pabaigus gaminti salotas paaiškėjo, kad namie jų jau nebėra. Be to, originaliame padažo recepte jį siūloma gaminti naudojant kokosų pieną ir sezamo sėklų aliejų. Kadangi nei vieno, nei kito namuose taip pat nebuvo, teko suktis su kokosų aliejumi. Pastaruoju metu man pradėjo nepatikti kokosų pienas, todėl nežinau, ar keisčiau padažą į originalų.

Graikiška moussaka

Juk ne visiems patiekalams reikia didelių įžangų ir priešistorių, kodėl ir kaip tas patiekalas buvo gamintas.
Kai skaitau receptus, man tikrai neįdomu, iš kokios tetulės tas receptas gautas, kokiais labirintais jie keliavęs, kokios mintys ar išgyvenimai jį inspiravo ir visa kita poezija. Man rūpi žinoti, kas tai per patiekalas, kaip jis gaminamas ir komentarai, kokie to patiekalo gaminimo trūkumai ir pliusai. Nebent kalbame apie istorinį ar ritualinį maistą, tokį kaip mūsų lietuviški kūčiukai, tada įdomu to patiekalo atsiradimo istorija ir jo reikšmė. Bet tikrai ne tai, ar jį autorė gavo iš savo mamos, ar iš savo močiutės.
Ir visa šita ilgai įžanga tenorėjau pasakyti, kad nieko nenoriu pasakyti apie mousakos atsiradimo mano virtuvėje istoriją. Tiesiog pagaminau vieną dieną ir tiek. Nes taip norėjau.
O moussaka yra toks bulvių, baklažanų, cukinijų, mėsos ir bešamelio padažo apkepas. Labai sotus, labai skanus, bet labai ilgai gaminamas. Šis receptas, kurį aš nusižiūrėjau, sakoma, yra paprastesnis ir sveikesnis variantas, nes daržovių nereikia skrudinti aliejuje. Bet aliejaus gaminant vis tiek sunaudojau ganėtinai nemažai. O ir gamybos procesas užtruko mano pageidavimams per ilgai. Aš mėgstu greičiau ir paprasčiau pagaminamus patiekalus. Ir dar labai nefotogeniškas šitas patiekalas. Akivaizdu, jis labai toli nuo mano pačių mėgstamiausių. Let's move on.

Juk sakiau, kad ta moussaka nefotogeniška

Naudojau: 

10 nedidelių bulvyčių
1 baklažaną
1,5 cukinijos
800 g jautienos faršo
2 svogūnai
2 skiltelės česnako
1 skardinė marinuotų smulkintų pomidorų
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų
100 g sviesto
100 g miltų
750 ml pieno
100 tarkuoto Džiugo sūrio
4 kiaušinių trynius

Gaminimas:

1. Bulvės supjaustomos nelabai plonais, bet ir nelabai storais griežinėliais. Svogūnai supjaustomi plonais pusžiedžiais. Bulvės ir svogūnai sudedami į dubenį, apšlakstomi alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais bei gerai sumaišomi. Bulvių ir svogūnų griežinėliai sudedami į kepimo skardą ir kepami iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 minučių.
2. Baklažanai taip pat supjaustomi griežinėliais, apšlakstomi aliejumi, druska ir pipirais, sumaišomi, dedami ant apkepusių bulvių. Kepimo skarda grąžinama atgal į orkaitę ir kepama dar 20 minučių.
3. Ta pati procedūra kartojama su cukinijomis - jos supjaustomos, sumaišomos su aliejumi, druska ir pipirais, kraunamos ant baklažanų sluoksnio ir kepamos orkaitėje dar 20 minučių.
4. Kol daržovės kepa orkaitėje, ruošiamas mėsos sluoksnis. Keptuvėje ant įkaitinto aliejaus pakepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas ir smulkintas česnakas. Kai šie iškepa, į keptuvę sudedamas jautienos faršas. Galiausiai supilami marinuoti smulkinti pomidorai ir kepinama, kol išgaruoja skysčiai arba jų lieka labai nedaug. Dėl šios priežasties, prieš pildama pomidorus, didžiąją dalį jų skysčio nupyliau.
5. Bešamelio padažo gaminimas pradedamas sviesto ištirpinimu įkaitusioje keptuvėje. Sviestas turi tik ištirpti, bet neturi smarkiai įkaisti, pradėti ruduoti ar pan. Į ištirpusį sviestą supilami miltai ir gerai sumaišomi su sviestu, kad neliktų jokių gumuliukų. Gaminant bešamelio padažą man labai gerai pasitarnavo plakimo šluotelė (arba plakiklis). Mažomis porcijomis nuolat gerai išmaišant į sviesto ir miltų masę supilamas pienas. Man prireikė netoli dešimties kartų. Kai pienas baigiamas pilti ir padažas tampa grietinės tirštumo, keptuvė nukeliama nuo ugnies ir į padažą sudedami kiaušinių tryniai, Džiugo sūris ir pipirai. Viskas dar kartą gerai išmaišoma.
6. Maždaug trečdalis bešamelio padažo įmaišoma į faršo ir pomidorų masę. Kad mėsa nebyrėtų ir kepinys išlaikytų formą.
7. Į kepimo skardą, kurioje jau laukia iškeptos bulvės, baklažanai ir cukinijos, ant daržovių sluoksnio dedamas mėsos sluoksnis ir bešamelio padažas. Viršus pabarstomas dar gera sauja Džiugo sūrio ir šaunama atgal į orkaitę dar 20 minučių.
8. Prieš tiekiant į stalą geriausia luktelėti apie valandą, kad moussaka sutvirtėtų ir nesubyrėtų kraunant į lėkštę.
9. Valgom.

Originalus receptas iš Jamie Oviler's Food Tube kanalo.

Ar gaminčiau dar kartą? Nežinau, gerai pagalvočiau prieš gamindama, ar tikrai turiu tiek daug laisvo laiko vieno patiekalo gaminimui. Man asmeniškai, tai buvo per daug terlionės su vienu patiekalu. O jo skonis nebuvo kažkas tokio nerealiai fantastiško, kad galėčiau lengva širdžia pateisinti tą ilgą jo gaminimo procesą. Bet kokiu atveju, šitas patiekalas tikrai labai tinka, jei reikia pamaitinti didelį būrį valgytojų.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O velnias ten žino, ką daryčiau kitaip. Kai tas kitas kartas bus, tai ir paaiškės, tikriausiai.