Valio ilgiems patiekalų pavadinimams!Ir dar šitam receptui reikia ilgos įžangos, iš kur ir kaip jis gautas.
Nelabai seniai turėjau tokią kolegę, kuri, juokaudavom, valgydavo visokias nesąmones. Žinojom, kad jei nė viena iš mūsų nevalgysim kokios nors egzotiškos lauktuvės ar vaišės, ši tikrai ją suvalgys. Taip ir būdavo.
Dar darbe turėjome tradiciją gimtadienio proga vaišinti. Vienu metu tai buvo vaišės iš septynių patiekalų. Paskesnė stengdavosi pranokti ankstesnę ir taip iki begalybės. Kai jau susivokėm, kad tokia tradicija tikrai prives iki išprotėjimo, ją nutraukėme ir pasilikome ties simboliniu pasveikinimu ir simboliniu gimtadieniniu tortu. Ar keksiukais, ar pyragėliais ar dar kuo panašaus.
Tai štai ta apkalbamoji kolegė sugebėdavo atnešti savos gamybos keistus tortus. Bet jie būdavo ir paprastai pagaminami, ir labai skanūs. Tokie skanūs, kad net tokia saldumynų ir desertų ignoruotoja kaip aš, juos kapodavom, net ausys lapnodavo. Pernai ji ir atnešė šį juodosios duonos trupinių, serbentų uogienės ir plaktos grietinėlės tortą į mano receptyną.
Šioje vietoje dar tikriausiai nukrypsiu truputį į šalį ir prisiminsiu, kad vaikystėje tikrai valgydavome tokį desertą - juoda duona, grietinė ir juodųjų serbentų uogienė. Ir ne taip labai seniai, gal užpraėjusią žiemą buvau labai užsinorėjusi šio deserto. Taip norėjau, kad kiekviename lietuviškos virtuvės restorane jo ieškodavau. Nes gi namie jį pasigaminti per sudėtinga ir per daug pastangų reikalauja!
Tikriausiai dėl to taip smarkiai ir užsikabinau už šios kolegės torto idėjos. Ji man nupasakojo gamybos procesą, o ilgai nelaukdama (gal jau tą patį savaitgalį buvo bičiulio gimtadienis), puoliau jo gaminti. Žinoma, su savo korekcijomis ir interpretacijomis, pritaikymu prie mano skonio.
Šis tortas buvo gamintas antru bandymu. Mano brangioji šeimyna juo liko tikrai patenkinta ir skaniai jį suvalgė. Pirmas bandymas buvo plaktą grietinėlę maišant su mascarpone, bet kadangi tuo metu neužsirašinėjau, kiek ir ko naudoju, jau nepasakysiu tikslių kiekių. Tik kadangi šis tortas nekepamas, neminkoma ir nemaišoma kokia nors sudėtinga tešla ar kremai pertepimui, jį labai lengva adaptuoti pagal savo skonį - pasirinkti mėgiamą duoną, uogienę (gali būti ne tik serbentai), grietinėlę maišyti su mascarpone, keisti šių produktų kiekius ir t.t. ir pan. Bet jeigu kas nors nemėgsta juodos duonos, tikėtina, kad nepamėgs ir šio torto. Vis tik duonos skonis čia labai stiprus.
Dar maža pastaba apie uogienę. Nesu aš ūkiškas žmogus, kuris visą vasarą praleistų virdamas uogienes. Toms uogos, kurios užauga kieme, aš dar randu panaudojimą. Bet pirkti uogas, jas virinti su cukrumi, man panašu į uogų, pinigų ir savo laiko švaistymą. Nemanau, kad išvirus uogas ir dar sumaišius jas su cukrumi, išlieka labai daug jų naudingų savybių. Net jei ir išlieka, jas labai gražiai numuša cukrus.
Tai štai dėl aukščiau išvardintų priežasčių naminės serbentų uogienės neturiu. Mane visada išgelbsti pirktinės Kedainių konservų uogienės. Tik šįkart neieškodama parduotuvėje radau ne tik juodųjų serbentų uogienę, bet ir trintus juoduosius serbentus su cukrumi. Šiuos du sumaišiau tarpusavyje. Uogienėje buvo dar cielų nesusmegusių uogyčių. O trinti serbentai yra trinti serbentai - jie labai gerai praskiedė uogienės tirštumą ir buvo paprasčiau šiuo mišiniu ištepti juodosios duonos sluoksnius.
Naudota:
2 kepalus ruginės duonos
50 g tirpinto sviesto
430 g juodųjų serbentų uogienės
430 g trintų juodųjų serbentų su cukrumi
500 ml grietinėlės plakimui
žiupsnis cinamono
Gaminimas:
1. Pradžių pradžia - ruginės duonos trupinių pasigaminimas. Jei yra laiko, juos galima bandyti džiovinti natūraliu būdu. Bet kas to laiko turi? Tada jau kaitinam orkaitę iki 150 laipsnių, nuo duonos nupjaustom žievę, supjaustom mažesniais gabalėliais ir įkuriame orkaitėje maždaug valandą. Kuo ilgiau duona praleis orkaitėje, tuo labiau sudžius ir tuo labiau pakeis skonį.
3. Kol duona džiovinasi orkaitės šilumoje, paruošiama skarda, kurioje formuosis tortas. Iš kepimo popieriaus iškerpamas formos dugno dydžio apskritimas ir formos šono pločio juosta. Popierinės detalės ištepamos aliejumi ir prilipinamos prie formos. Šį žingsnį galima ir praleisti, bet skyrus jam laiko, tortas labai lengvai išsilukštena iš formos be didelių nuostolių.
4. Sudžiūvusios duonos riekelės sutrupinamos. Tam reikalui aš panaudojau kokteilinę. Į trupinius įmaišomas cinamonas.
5. Maždaug trečdalis juodosios duonos trupinių sumaišomas su tirpintu sviestu. Gauta masė suspaudžiama formos dugne ir padedama į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
6. Per tą laiką išplakama grietinėlė. Dar išplaunami indai ir sutvarkoma virtuvė. Arba panaršoma feisbuke ar pintereste.
7. O dabar smagioji dalis - sluoksniavimas. Ant duonos sluoksnio tepama uogienė, plakta grietinėlė, vėl duona, uogienė, plakta grietinėlė ir galiausiai vėl duonos sluoksnis. Jei tik yra noro, tortą galima dekoruoti kaip tik norisi. Šįkart likusią grietinėlę užtepiau ant torto viršaus, o prieš skanaujant apibarsčiau juodaisiais serbentais.
8. Tortą reikėtų bent porą valandų palaikyti šaldytuve, o geriau palikti jį ten ilsėtis per naktį.
Recepto idėja iš kolegės D.
Ar gaminsiu dar kartą? Tikrai taip.
Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šįkart man mažokai buvo grietinėlės. Niekas dėl to nesiskundė, bet man norėjosi jos daugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą