Ruginės duonos trupinių, juodųjų serbentų ir plaktos grietinėlės tortas

Valio ilgiems patiekalų pavadinimams!

Ir dar šitam receptui reikia ilgos įžangos, iš kur ir kaip jis gautas.

Nelabai seniai turėjau tokią kolegę, kuri, juokaudavom, valgydavo visokias nesąmones. Žinojom, kad jei nė viena iš mūsų nevalgysim kokios nors egzotiškos lauktuvės ar vaišės, ši tikrai ją suvalgys. Taip ir būdavo.
Dar darbe turėjome tradiciją gimtadienio proga vaišinti. Vienu metu tai buvo vaišės iš septynių patiekalų. Paskesnė stengdavosi pranokti ankstesnę ir taip iki begalybės. Kai jau susivokėm, kad tokia tradicija tikrai prives iki išprotėjimo, ją nutraukėme ir pasilikome ties simboliniu pasveikinimu ir simboliniu gimtadieniniu tortu. Ar keksiukais, ar pyragėliais ar dar kuo panašaus.
Tai štai ta apkalbamoji kolegė sugebėdavo atnešti savos gamybos keistus tortus. Bet jie būdavo ir paprastai pagaminami, ir labai skanūs. Tokie skanūs, kad net tokia saldumynų ir desertų ignoruotoja kaip aš, juos kapodavom, net ausys lapnodavo. Pernai ji ir atnešė šį juodosios duonos trupinių, serbentų uogienės ir plaktos grietinėlės tortą į mano receptyną.
Šioje vietoje dar tikriausiai nukrypsiu truputį į šalį ir prisiminsiu, kad vaikystėje tikrai valgydavome tokį desertą - juoda duona, grietinė ir juodųjų serbentų uogienė. Ir ne taip labai seniai, gal užpraėjusią žiemą buvau labai užsinorėjusi šio deserto. Taip norėjau, kad kiekviename lietuviškos virtuvės restorane jo ieškodavau. Nes gi namie jį pasigaminti per sudėtinga ir per daug pastangų reikalauja!
Tikriausiai dėl to taip smarkiai ir užsikabinau už šios kolegės torto idėjos. Ji man nupasakojo gamybos procesą, o ilgai nelaukdama (gal jau tą patį savaitgalį buvo bičiulio gimtadienis), puoliau jo gaminti. Žinoma, su savo korekcijomis ir interpretacijomis, pritaikymu prie mano skonio.
Šis tortas buvo gamintas antru bandymu. Mano brangioji šeimyna juo liko tikrai patenkinta ir skaniai jį suvalgė. Pirmas bandymas buvo plaktą grietinėlę maišant su mascarpone, bet kadangi tuo metu neužsirašinėjau, kiek ir ko naudoju, jau nepasakysiu tikslių kiekių. Tik kadangi šis tortas nekepamas, neminkoma ir nemaišoma kokia nors sudėtinga tešla ar kremai pertepimui, jį labai lengva adaptuoti pagal savo skonį - pasirinkti mėgiamą duoną, uogienę (gali būti ne tik serbentai), grietinėlę maišyti su mascarpone, keisti šių produktų kiekius ir t.t. ir pan. Bet jeigu kas nors nemėgsta juodos duonos, tikėtina, kad nepamėgs ir šio torto. Vis tik duonos skonis čia labai stiprus.
Dar maža pastaba apie uogienę. Nesu aš ūkiškas žmogus, kuris visą vasarą praleistų virdamas uogienes. Toms uogos, kurios užauga kieme, aš dar randu panaudojimą. Bet pirkti uogas, jas virinti su cukrumi, man panašu į uogų, pinigų ir savo laiko švaistymą. Nemanau, kad išvirus uogas ir dar sumaišius jas su cukrumi, išlieka labai daug jų naudingų savybių. Net jei ir išlieka, jas labai gražiai numuša cukrus.
Tai štai dėl aukščiau išvardintų priežasčių naminės serbentų uogienės neturiu. Mane visada išgelbsti pirktinės Kedainių konservų uogienės. Tik šįkart neieškodama parduotuvėje radau ne tik juodųjų serbentų uogienę, bet ir trintus juoduosius serbentus su cukrumi. Šiuos du sumaišiau tarpusavyje. Uogienėje buvo dar cielų nesusmegusių uogyčių. O trinti serbentai yra trinti serbentai - jie labai gerai praskiedė uogienės tirštumą ir buvo paprasčiau šiuo mišiniu ištepti juodosios duonos sluoksnius.

Naudota: 

2 kepalus ruginės duonos
50 g tirpinto sviesto
430 g juodųjų serbentų uogienės
430 g trintų juodųjų serbentų su cukrumi
500 ml grietinėlės plakimui
žiupsnis cinamono

Gaminimas: 
1. Pradžių pradžia - ruginės duonos trupinių pasigaminimas. Jei yra laiko, juos galima bandyti džiovinti natūraliu būdu. Bet kas to laiko turi? Tada jau kaitinam orkaitę iki 150 laipsnių, nuo duonos nupjaustom žievę, supjaustom mažesniais gabalėliais ir įkuriame orkaitėje maždaug valandą. Kuo ilgiau duona praleis orkaitėje, tuo labiau sudžius ir tuo labiau pakeis skonį.
3. Kol duona džiovinasi orkaitės šilumoje, paruošiama skarda, kurioje formuosis tortas. Iš kepimo popieriaus iškerpamas formos dugno dydžio apskritimas ir formos šono pločio juosta. Popierinės detalės ištepamos aliejumi ir prilipinamos prie formos. Šį žingsnį galima ir praleisti, bet skyrus jam laiko, tortas labai lengvai išsilukštena iš formos be didelių nuostolių.
4. Sudžiūvusios duonos riekelės sutrupinamos. Tam reikalui aš panaudojau kokteilinę. Į trupinius įmaišomas cinamonas.
5. Maždaug trečdalis juodosios duonos trupinių sumaišomas su tirpintu sviestu. Gauta masė suspaudžiama formos dugne ir padedama į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
6. Per tą laiką išplakama grietinėlė. Dar išplaunami indai ir sutvarkoma virtuvė. Arba panaršoma feisbuke ar pintereste.
7. O dabar smagioji dalis - sluoksniavimas. Ant duonos sluoksnio tepama uogienė, plakta grietinėlė, vėl duona, uogienė, plakta grietinėlė ir galiausiai vėl duonos sluoksnis. Jei tik yra noro, tortą galima dekoruoti kaip tik norisi. Šįkart likusią grietinėlę užtepiau ant torto viršaus, o prieš skanaujant apibarsčiau juodaisiais serbentais.
8. Tortą reikėtų bent porą valandų palaikyti šaldytuve, o geriau palikti jį ten ilsėtis per naktį.

Recepto idėja iš kolegės D.

Ar gaminsiu dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šįkart man mažokai buvo grietinėlės. Niekas dėl to nesiskundė, bet man norėjosi jos daugiau.

Medlievų krupnikas

Aha, yra tokia uoga medlieva. Iš vaizdo ir skonio uoga panaši  į aroniją. Krūmas aukštas, už mane gerokai aukštesnis. Ir ta medlieva auga namų kieme. Ir aš vėl neturiu didelio noro daryti tai, ką būtinai reikia padaryti, bet kadangi sėdimoji dar nedega, tai užsiimu kieme augančių uogų panaudojimu uogienėms, trauktinėms ir kitiems įdomiems reikalams. O ir šeima šiais metais bus supažindinta su keistais augalais ir jų panaudojimu dovanojamam maistui.
Taip pamažu atėjo eilė medlievai. Idėjų, ką su ja daryti, rasti nebuvo lengva. Nei angliškai, nei lietuviškai. Vienas iš variantų - medlievų krupnikas. Nusprendžiau pabandyti ir, nuvežusi iš ryto dukterėčią į darželį, užsukau parduotuvėn nusipirkti degtinės. Didelė parduotuvė, 10 valanda ryto, o aš perku degtinę. Vaizdas keistokas. Tai, pagalvojau, reikia dar ką nors nusipirkti. Ir nusipirkau - svogūnų ir rūkytą kalakuto krūtinėlę. Toks tiesiog puikus rytinis sveikai besistengiančio gyventi žmogaus derinukas. Bet, tiesą sakant, tikrai nesvarsčiau, kas ir ką pagalvos apie tokį pirkinių derinį, nes man labai reikėjo tos degtinės ir reikėjo jos būtent tą dieną.
Beje, pirkau ruginę degtinę. Praėjusiais metais su ja gaminau šermukšnių trauktinę ir galutiniame produkte visiškai nesijautė spirito. Ruginę degtinę kaip švelnią ir neturinčią spirito kvapo, giria ir dažnesni jos vartotojai.
O pats krupnikas gavosi įdomaus saldaus, švelnaus ir labai prieskoniuoto skonio. Bus įdomu, kaip jį įvertins degustuotojai.

Naudojau:

500 g medlievos uogų
1,5 stiklinės vandens
4 šaukštus medaus
1/2 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
1/4 šaukštelio sodos
3 cm imbiero šaknies

Gaminimas: 

Puode užvirinamas vanduo, medus ir soda. Į verdantį vandenį sudedamos uogos ir visi prieskoniai bei verdama 15 minučių. Išviręs marmalas perkošiamas per sietą ir kiek pravėsinamas. Vėliau sumaišoma su degtine ir supilama į butelį. Sandariai uždaroma ir laikoma kelias dienas tamsioje vėsioje vietoje. Galiausiai gautas gėrimas perkošiamas per kavos filtrą (popieriniai virtuviniai rankšluosčiai tam taip pat puikiai tinka) ir supilstomas į norimo dydžio ir formos buteliukus.

Originalus receptas iš receptai.lt.

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Man asmeniškai norėtųsi mažiau medaus ir mažiau cinamono. Bet su nekantrumu lauksiu degustuotojų pastabų ir bus matyti, ar ir kitais metais gaminsiu šį medlievų krupniką. Iš išvardinto kiekio uogų ir kitų ingredientų gavau maždaug 600 ml galutinio produkto.

Gyvūnėlių formos keksiukai

Iš tiesų tai ne tik gyvūnėlių, bet ir traukinio bei gėlyčių.
Kažkada seniai seniai, kai Maximoje buvo eilinė kepimo reikmenų akcija-atrakcija prisipirkau silikoninių kepimo formų. Po kiek laiko per kitą akciją ir traktorių nusipirkau. O per praėjusias Kalėdas gavau dovanų tas gėlytes. Bet taip visos draugiškai ir prasivoliojo spintelės galiniame kampe ilgai ir nuobodžiai, kol vieną vakarą tą karvę užtiko smalsioji dukterėčia. Gavau paaiškinti, kas tai yra ir kam tai naudojama. Po to pusantros dienos mažoji visiems aiškino, kad ji su teta keps keksiuką karvę. O jau kai pasižadi ką nors iškepti mažajai, pažadus tenka tęsėsi. Ir kuo skubiau, tuo geriau.
Receptą radau internetinių forumų ir temų komentaruose, todėl šaltinio šįkart nenurodysiu. Bet jei kas nors atpažinsite save, drąsiai prisipažinkit.

 Naudota: 

1 stiklinė cukraus
4 kiaušiniai
1 stiklinė miltų

Gaminimas: 

Pirmiausiai iki grietinės konsistencijos išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Kadangi turiu didelį ir stiprų virtuvinį kombainą, šis procesas teužtrunka porą minučių. Į baltymų masę supilami kiaušinių tryniai ir miltai. Sumaišoma iki vientisos masės. Keksiukų formos ištepamos aliejumi, pabarstomos miltais. Į formeles supilama tešla ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Man pakako 20 minučių.

Ar kepčiau dar kartą? Tikriausiai taip. Jei mažoji vėl norės keksiuko karvės ar keksiuko kiaulės.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Nerealiai saldu! O pats biskvitas toks labai paprastas kiaušininis senovinis.

Indiškas avinžirnių ir raudonųjų lęšių troškinys su žiedinio kopūsto ryžiais

Dar vienas labai ilgas patiekalo pavadinimas! Tikriausiai ilgiausias iš visų iki šiol rašytų.
Bet, priešingai negu pavadinimas, patiekalas nėra toks sudėtingas ar labai ilgai gaminamas. Vienoje keptuvėje troškinasi troškinukas, o kitame kepa žiedinis kopūstas. Ir jokių didelių pjaustymų ar kapojimų, voliojimų trupiniuose ar dar ko. Tiesa, gali kiek užtrukti pačio žiedinio kopūsto susmulkinimas, bet tikrai parašysiu ganėtinai paprastą ir greitą būdą.
O iš tiesų tai keista, kaip keičiasi skoniai ir pomėgiai. Prieš keletą metų negalėjau pakęsti kumino. Pamenu, kažkada net nebaigiau valgyti pietų kiniečių restorane, nes patiekale (jau net nepamenu, kas ten buvo) buvo kumino gan daug. Pradėjusi su juo gaminti, iš pradžių dėdavau vos po truputį, kelis kartus mažiau negu nurodyta recepte. O šią vasarą jis man pradėjo patikti! Ne tiek, kad dėčiau jį visur ir visada. Ar kad be jo gyventi negalėčiau. Bet pastebėjau, kad įdedu tokį kiekį, kokio reikia, ir man dar vis jo mažoka. O orkaitėje apkepintos morkytės su kuminu yra apskritai netoli tobulumo. Gal kada ateis lakai, kai ir baravykus bei karpius valgyti pradėsiu?
Grįžtant prie paties patiekalo labiau norėtųsi aptarti tuos žiedinių kopūstų ryžius. Amerikietiškuose ir angliškuose bloguose, rašančiuose apie sveiką mitybą ar paleo mitybą jie yra labai populiarūs. Naudojami net kaip picos tešlos pakaitalas. Šių ryžių esmė yra labai smulkiai, geriausia su maistiniu kombainu, susmulkintas ir keptuvėje pakepintas žiedinis kopūstas. Ir viskas. Taip, kopūsto susmulkinimas gali užtrukti. O jei virtuvėje nėra virtuvinio kombaino ar bent jau tos kokteilinės, kurioje visi vaisių ir daržovių kokteilius daro, procesas gali gerokai pasunkėti. Iš patirties pasakysiu, kad blenderis čia negelbsti. Jis kopūstą sumala į košę, o ne sukapoja į smulkučius ryželius. Bet suma sumarum, šie ryžiai tikrai puikus garnyras ir prie mėsos patiekalų, ir prie va tokių vegetariškų troškinukų, pakeičiantis įprastinius ryžius ar kokias bulves. Ryžių likučius kitą dieną visai smagiai sunaudojau liekanų troškinukui su lašiša, brokoliais ir špinatais (neblogos liekanos, tiesa?).
Nenorint terliotis su žiediniu kopūstu ir jei leidžia įsitikinimai bei mitybos planas, visada galima naudoti įprastinius ryžius. Bet tada jau bus labai super sotu.

Naudota: 

Troškiniui reikės: 
1 šaukštelio maltos ciberžolės
1 šaukštelio malto kajeno pipiro
2 šaukštelių malto kumino
1 raudonojo svogūno
2 skiltelių česnako
3 cm tarkuoto šviežio imbiero
1 skardinės kokosų pieno
1 skardinės avinžirnių
200 g raudonųjų lęšių
100 g špinatų
kokosų aliejaus
druskos ir pipirų

Žiedinių kopūstų ryžiams reikės: 
1 galvos žiedinio kopūsto
1 šaukšto kokosų aliejaus
1 baltojo svogūno
1/2 šaukštelio malto kardamono
200 ml kokosų pieno

Gaminimas: 

1. Troškiniui įkaitinamas troškintuvas arba didelė keptuve ir be jokio aliejaus pakaitinami prieskoniai. Prisipažinsiu, šis žingsnis man pavyko iš antro karto. Pirmą kartą viską sudeginau, nes sudėjau į per daug įkaitusią keptuvę. Prieskoniai kaitinami apie 1 minutę ir tik tada jau dedamas aliejus. Į įkaitusį prieskoniuotą aliejų dedamas smulkiai pjaustytas svogūnas ir kepinamas apie 5 minutes. Sudedamas smulkiai kapotas česnakas ir imbieras, pakepinama dar porą minučių. Galiausiai supilamas kokosų pienas, suberiami avinžirniai ir lęšiai, uždengiamas dangtis ir viskas troškinama ant nedidelės ugnies 40 minučių. Likus 5 minutėms, sudedami špinatai, gerai išmaišoma ir dar patroškinama. Nuolat tikrinau, ar netrūksta skysčio. Ir jau kai matėsi, kad smarkiai mažėja, įpyliau virinto vandens.

Žiedinių kopūstų ryžiai iš arti

2. Ryžiams iš pradžių susmulkinamas žiedinis kopūstas. Kotų čia nereikia, tik žiedinės dalies. Kaip jau rašiau įžangoje, geriausia tą daryti į kokteilinę ar virtuvinį kombainą įpylus vandens. Keptuvėje ištirpinamas kokosų aliejus, 5 minutes pakepinamas smulkiai supjaustytas baltasis svogūnas. Įberiamas maltas kardamonas, išmaišoma ir pakaitinama apie pusę minutės. Sudedami žiedinio kopūsto ryželiai, supilamas kokosų pienas ir kaitinama apie 10 minučių.

Originalus receptas iš Madeleine Shaw "Get the Glow".

Ar gaminčiau dar kartą? Panašu, kad taip. Ir greit, ir paprastai pasigamino. O ryžius galima susismulkinti gerokai iš anksto ir laikyti šaldytuve, kol prireiks. Į vegetarizmą linkusioms šeimos narėms patiekalas labai patiko.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau jo suvalgyčiau vienu prisėdimu :) Retai pasitaiko šitaip smarkiai persivalgyti nuo nemėsiško patiekalo.

Serbentinis krembriulė pyragas

Įžangos dalis apie uogas.
Kai namuose prasitariau, jog planuoju kepti agrastinį pyragą, kilo lengvas pasipiktinimas ir protestas. Anot protestuotojų, reikia gaminti agrastų uogienę, nes ji per skani, kad būtų galima to vienintelio krūmo uogeles sunaudoti pyragui, kuris dar vargiai ar bus skanus. Turėdama tai mintyje, išėjau rinkti raudonųjų serbentų. Įsitaisiau šlapiame krūme ir skabiau uogeles, kai prisiminiau, jog prižadėjau močiutei kokį puslitriuką raudonųjų. O jų ne kažin kiek liko po mano paskutinio paskabymo. Velniava. Persimečiau į juodųjų serbentų krūmą. Namo parsinešiau dubeniuką dviejų spalvų serbentų. Nuo to pyrago skonis tikrai nenukentėjo, tapo tik dar įdomesnis.

Įžangos dalis apie krembriulė.

Jau labai seniai norėjau pagaminti krembriulė. Ir IKEA indelius nusipirkau, ir fakelą-karamelizatorių. Bet vis kažko trūko - ar tai progos, ar tai įkvėpimo. Proga atsirado, ją ir griebiau už ragų.
Krembriulė dažnai pasitaiko labai panašus į kiaušinienę. Saldžią, gerai išplaktą ir su karamelės stogeliu. Suprantu, kodėl jis toli gražu ne kiekvienam patinka. Man pačiai retai pasitaiko paragauti krembriulė, kuriame kiaušinis nesijaustų taip smarkiai. Tad štai šis receptas yra labai toli nuo tos saldžios kiaušinienės. Tikriausiai todėl, kad įdaro didžiąją dalį sudaro sirupas, kiaušinių jame nė kiek nesijaučia. Juos labai smagiai užgožia uogų rūgštelė.

 Naudota: 

Tešlai reikės: 
125 g sviesto
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
250 g miltų
2 kiaušinių trynių
2 šaukštų pieno

Kremui reikės: 
450 g serbentų
200 g cukraus
4 kiaušinių

Gaminimas: 

1. Pirmiausia - tešla. Šįkart labai tingėjau minkyti viską rankomis, todėl pajungiau savo mylimiausią virtuvinį įrenginį - didžiulį virtuvinio kombaino mikserį. Viską dariau labai greitai, kad neatšiltų ir neištirptų sviestas. Pirmiausiai sviestas išminkomas su cukraus pudra, druska ir miltais, kol viskas virsta maždaug duonos trupiniais. Įminkomi kiaušinių tryniai ir pienas. Tešlos negalima perminkyti ir ilgai šildyti rankomis, nes ištirps sviestas ir tešla nebebus traški. Iš tešlos suformuojamas rutulys, apvyniojamas maistine plėvele ir padedamas bent valandai į šaldytuvą.
2. Iš atšaldytos tešlos rutulio iškočiojamas plonas tešlos lakštas ir juo išklojama sviestu ir miltais ištepta kepimo forma. Ant tešlos klojamas maistinės folijos lakštas, užberiamos pupelės ir tešla kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių. Išėmus pupelės tešla kepama dar 10-15 minučių. Ir tada jau kantriai laukia įdaro.
3. Serbentai puode užpilami 100ml vandens ir 100 g cukraus bei pakaitinami 8-10 min, kol uogelės suminkštėja, o vanduo sutirštėja ir tampa sirupu. Uogos nukošiamos. Tiek sirupas, tiek uogos paliekami atvėsti.
4. Kitame dubenyje išplakami kiaušiniai ir 50 g cukraus, kol susidaro lengvos putos. Įplakama grietinėlė ir atvėsęs sirupas. Mišinys nukošiamas.
5. Atvėsusios uogos suklojamos plonu sluoksniu į jau iškeptą tešlos formą. Supilamas kremas, šaunama į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama 35-40 minučių. Aš kepiau ilgiau, apie 45 minutes. Iškepęs kremas turi vos drebėti pajudinus jo skardą. Paliekama visiškai atvėsti. Maniškis ilsėjosi visą naktį.
6. Smagioji dalis. Atvėsusio pyrago viršus apibarstomas likusiu cukrumi ir apdeginamas fakelu-karamelizatoriumi, kol ištirpsta ir pyrago paviršius sukietėja. Neturint fakelo, pyragą galima kelioms minutėms pašauti į iki 200 ar 220 laipsnių įkaitintą orkaitę.
7. Valgom iš karto. Vėliau deginto cukraus sluoksnis ištirpsta ir nelieka jo traškesio.

Idėja iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Panašu, kad išbandysiu įvairias uogas ir, tikriausiai, vaisius. Tai tikrai universalus desertas, lengvai pasiduodantis gaminančiojo fantazijos vingiams. Norint saldesnio pyrago, galima naudoti saldesnes uogas ar vaisius. Kaži, kas gautųsi iš persikų?

  

Lazanija be makaronų

Lazaniją mėgsta visi. Tikriausiai visi. Ar bent jau didelė dalis valgytojų. Bet man pačiai tai nėra tas patiekalas, kurį nuolat gaminčiau ar labai mėgčiau valgyti. Makaronai su mėsa ir tiek. Tiesiog jei yra galimybė rinktis, aš greičiau pasirinksiu kokį kitą makaronų patiekalą, o ne lazaniją. Negana to, pastaruoju metu apskritai nevalgau miltinių patiekalų. O jei valgau, tai tik gamintus iš pilno grūdo ar kokių kitų rūšių miltų, tik ne kvietinių. Va dėl to visada ir ieškau tokių patiekalų variantų, kurie būtų ne tik skanesni, bet ir sveikesni.
Šis receptas nėra labai jau tikros lazanijos, nes joje nėra makaronų ir bešamelio padažo. Vien sluoksniais sudėliotos daržovės ir mėsa. Todėl drąsiai šį patiekalą galima vadinti tiesiog daržovių ir faršo apkepu.
Su šiuo patiekalu taip pat yra šiek tiek pasiknisimo, bet dėl man nežinomų priežasčių jį gaminau gerokai lengviau negu graikišką moussaką. Ir ingredientų sąrašas įspūdingesnis. Bet šitas apkepas man patiko gerokai labiau negu moussaka. Jie gi panašūs tarpusavyje - abu sluoksniuoti, abu su mėsos intarpais. Bet kartais gal tiesiog taip jau būna, kad vienas prilimpa labiau negu kitas.

Naudota:

2 pastarnokai
2 cukinijos
1 baklažanas
50 g špinatų
10 pievagrybių
1 didelė sauja šviežių bazilikų
500 g jautienos faršo
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
2/3 puodelio sauso raudono vyno
100 ml pomidorų pastos
2/3 šaukštelio maltos džiovintos paprikos
rausvoji himalajų druska
šviežiai malti juodieji pipirai
alyvuogių aliejus
fermentinis sūris (nebūtinai)
vyšniniai pomirodiukai papuošimui

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo pastarnokų. Jie nuskutami ir supjaustomi plonais griežinėliais, sudedami į indą, kuriame bus kepama lazanija, apšlakstomi alyvuogių aliejumi ir kepami 15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Apkepę pastarnokai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami laukti, kol bus paruošti kiti ingredientai.
2. Faršo sluoksnio eilė. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir pasūdžius apkepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas. Kepinamas, kol karamelizuojasi. Įpylus dar šaukštą aliejaus sudedamas faršas, šaukštu ar mentele suskaidomas ir kepinamas, kol paruduoja. Supilamas vynas, sudedamas smulkiai kapotas česnakas, paprikos milteliai, pipirai ir druska (pagal skonį) ir kepama apie 4 minutes. Sudedama pomidorų pasta ir palaikoma keptuvėje, kol suburbuliuoja skysčiai. Sumažinama ugnis ir patroškinama apie 10 minučių.
3. Kol faršas troškinasi, baklažanas supjaustomas plonomis riekelėmis, pasūdomas ir paliekamas 10 minučių nuošalėje. Vėliau išsiskyrę skysčiai nupilami, keptuvėje įkaitinamas aliejus ir baklažano riekelės apkepamos iš abiejų pusių po minutę ar dvi.
4. Cukinija supjaustoma išilginėmis plonomis juostomis, griežinėliais supjaustomi šampinjonai.
5. Pasiimame kepimo indą, kuriame jau nekantriai laukia pastarnokai, ir pradedame sluoksniuoti visus produktus. Sluoksniuojame tokia eile: pastarnokai, sluoksnis cukinijų juostų, trečdalis faršo masės, baklažano griežinėliai, baziliko labai, šampinjonų griežinėliai, likusi faršo masės dalis, špinatai ir likusios cukinijų juostos (jos turėtų gražiai uždengti špinatus). Apšlakstoma alyvuogių aliejumi, apibarstoma pipirais,
6. Visas sluoksniuotis kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-40 minučių. Jei yra noro ir jei leidžia įsitikinimai, likus kepti 20 minučių, kepinys apibarstomas tarkuotu fermentiniu ar Džiugo sūriu, orkaitės karštis padidinamas iki 200 laipsnių ir baigiama kepti.
7. Iškepusi lazanija papuošiama vyšniniais pomidoriukais ir atiduodama valgyti.

Originalus receptas iš Eat Drink Paleo.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Labai magėjo vieną sluoksnį padaryti bolivinių balandų, bet jau pritrūko valios.

Špinatų ir cukinijų sriuba su fetos sūriu ir mėtomis

Štai kad ilgas pavadinimas patiekalo!
Kartais pasitaiko receptus rasti keistose vietose. Viena iš tokių yra mamos skaitomi sodininkų žurnalai. Nors gal tai visai ir nekeista vieta receptams. Juk ką užsiaugini darže, tą nori ir sunaudoti pagal paskirtį. Tai štai aną dieną mama ir atnešė man tą žurnalą su atversta receptų skiltimi. Kaip tik turėjau užsilikusias dvi cukinijas ir fetos sūrio pradarytą dėžutę. O ir špinatai jau vyto nesulaukdami, kada bus sunaudoti. Tad eilinį kartą patobulinau receptą pagal save ir šaldytuvo turinį ir nenusivyliau.

Naudojau: 

2 cukinijas
2 salierų kotus
2 skilteles česnako
1 l vištienos sultinio
50 g špinatų
100 g fetos sūrio
žiupsnį tarkuoto muskato riešuto
pusę saujos šviežių mėtų lapelių

Gaminimas: 

1. Cukinija supjaustoma kubeliais, saliero kotai - griežinėliais, česnakai susmulkinami. Daržoves pakepiname įkaitintame aliejuje. Geriausia tą daryti puode, kuriame bus verdama sriuba.
2. Apkepusios ir suminkštėjusios daržovės puode sutrinamos, supilamas sultinys, suberiamas muskato riešutas ir mėtos. Kai sriuba užverda, sudedami špinatų lapai ir paverdama apie 5 minutes.
3. Išvirusi sriuba dar kartą sutrinama ir truputį atvėsinama.
4. Fetos sūris sutrinamas šakute, sudedamas į sriubą ir išmaišomas.
5. Sriuba valgoma šalta arba šilta, bet ne karšta.

Originalus receptas iš žurnalo Rasos (2015 m. Nr. 14 (430)).

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Net ir nežinau. Sriubos skonis man tikrai patiko. Taip pat patiko jos pagaminimo paprastumas ir greitumas. Sriuba lengva, gaivi, bet ir soti. Mėtos jaučiasi tiek, kad jos ten yra, suteikia gaivumo, bet tikrai neužgožia skonio.