Medlievų krupnikas

Aha, yra tokia uoga medlieva. Iš vaizdo ir skonio uoga panaši  į aroniją. Krūmas aukštas, už mane gerokai aukštesnis. Ir ta medlieva auga namų kieme. Ir aš vėl neturiu didelio noro daryti tai, ką būtinai reikia padaryti, bet kadangi sėdimoji dar nedega, tai užsiimu kieme augančių uogų panaudojimu uogienėms, trauktinėms ir kitiems įdomiems reikalams. O ir šeima šiais metais bus supažindinta su keistais augalais ir jų panaudojimu dovanojamam maistui.
Taip pamažu atėjo eilė medlievai. Idėjų, ką su ja daryti, rasti nebuvo lengva. Nei angliškai, nei lietuviškai. Vienas iš variantų - medlievų krupnikas. Nusprendžiau pabandyti ir, nuvežusi iš ryto dukterėčią į darželį, užsukau parduotuvėn nusipirkti degtinės. Didelė parduotuvė, 10 valanda ryto, o aš perku degtinę. Vaizdas keistokas. Tai, pagalvojau, reikia dar ką nors nusipirkti. Ir nusipirkau - svogūnų ir rūkytą kalakuto krūtinėlę. Toks tiesiog puikus rytinis sveikai besistengiančio gyventi žmogaus derinukas. Bet, tiesą sakant, tikrai nesvarsčiau, kas ir ką pagalvos apie tokį pirkinių derinį, nes man labai reikėjo tos degtinės ir reikėjo jos būtent tą dieną.
Beje, pirkau ruginę degtinę. Praėjusiais metais su ja gaminau šermukšnių trauktinę ir galutiniame produkte visiškai nesijautė spirito. Ruginę degtinę kaip švelnią ir neturinčią spirito kvapo, giria ir dažnesni jos vartotojai.
O pats krupnikas gavosi įdomaus saldaus, švelnaus ir labai prieskoniuoto skonio. Bus įdomu, kaip jį įvertins degustuotojai.

Naudojau:

500 g medlievos uogų
1,5 stiklinės vandens
4 šaukštus medaus
1/2 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
1/4 šaukštelio sodos
3 cm imbiero šaknies

Gaminimas: 

Puode užvirinamas vanduo, medus ir soda. Į verdantį vandenį sudedamos uogos ir visi prieskoniai bei verdama 15 minučių. Išviręs marmalas perkošiamas per sietą ir kiek pravėsinamas. Vėliau sumaišoma su degtine ir supilama į butelį. Sandariai uždaroma ir laikoma kelias dienas tamsioje vėsioje vietoje. Galiausiai gautas gėrimas perkošiamas per kavos filtrą (popieriniai virtuviniai rankšluosčiai tam taip pat puikiai tinka) ir supilstomas į norimo dydžio ir formos buteliukus.

Originalus receptas iš receptai.lt.

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Man asmeniškai norėtųsi mažiau medaus ir mažiau cinamono. Bet su nekantrumu lauksiu degustuotojų pastabų ir bus matyti, ar ir kitais metais gaminsiu šį medlievų krupniką. Iš išvardinto kiekio uogų ir kitų ingredientų gavau maždaug 600 ml galutinio produkto.

Agrastų uogienė

Užderėjo šiemet vienintelis kiemo agrastų krūmas taip, kad net šakos linksta nuo uogų svorio. O štai būna tokių dienų, kai taip nenori daryti to, ką būtinai reikia padaryti (arba apskritai neturi ką veikti), kad pradedi uogienes virti. Nesu aš nei didelė uogienių valgytoja, nei didelė jų virėja. Labiausiai einamos būna viduržiemį spanguolių ir bruknių uogienės arba šaltalankių tyrė. Pastaroji gal net labiausiai būna vartojama. Kai jau pradeda visokios slogos ir peršalimai kabintis, šaltalankių arbata labai gerai viską sudėlioja į vietas.

Tai štai, agrastai. Keista uoga. Ir neaišku, ką iš jos daryti, kai uždera kaip reikalas. Šaldytų jų tikrai niekas nevalgys, o štai uogienė gal bus suvartota. Galų gale, tikrai tiks valgomoms dovanoms. Ji tokia gaiviai rūgštaus skonio. Turėtų tikti prie kokių sūrių, bet aš ją gal sunaudosiu kepant ir dekoruojant keksiukus. Jau kirba mintis išbandyti. Niekas nenorit keksiukų su agrastų uogiene? 

Naudojau: 

500 g agrastų uogų

1/4 citrinos sulčių

500 g cukraus

Gaminimas: 

Agrastai, citrinos sultys ir 200 ml vandens užverdami puode ir verdami apie 15 minučių, kol uogos ištęžta. Supilamas cukrus ir kaitinama apie 10 minučių vis maišant, kol cukrus ištirpsta. Šiam ištirpus mišinys verdamas apie 10 minučių ant kaitrios ugnies, nugriebiant susidarančias putas. Išvirusi uogienė supilstoma į iškaitintus stiklainėlius ir laikoma vėsioje tamsioje vietoje.

Originalus receptas iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Gaminsiu dar kartą ir šią vasarą, nes tas krūmas tikrai pašėlo, o uogienė tikrai įdomaus skonio ir gali būti universaliai panaudota, ne vien arbatoms virti. 

Idėjos kitam kartui? Tokių nėra šįkart. 

Šeivamedžių žiedų sirupas

Šeivamedžių žiedų sirupas turėjo būti sesės projektas. Kažkur paragavo, kažkur pabandė, kažkur rado receptą ir užsidegė - darysiu šeivamedžių sirupą. Nejau prieštarausi?

Priskynė didžiulį kalną šeivamedžių ir tada visą dieną kartu skabėm žiedukus nuo šakučių. Nugarą paskaudo, nuo kvapo jau net pykino. Tuo sesės dalyvavimas sirupo gaminime ir baigėsi. Tiesa, vieną kartą užvirė sirupą ir kelis kartus pamaišė besigaminantį sirupą. Visą kitą liko padaryti man. Dabar jau galiu savimi didžiuotis ir girtis, kad Kalėdų dovanas šiais metais pradėjau ruošti ypatingai anksti. 

Kam naudoti šeivamedžių sirupą? Sako, skanu su blynais ir ledais, taip pat tinka kabinantis peršalimo ligoms. Kol kas nebandžiau, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. 

Koks jo skonis? Švelnus, lengvas gėlyčių skonis. Paragavau vos truputį (nevartoju gi cukraus), kad žinočiau, kas tai per daiktas.
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.


Naudojau: 

Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos

Gaminimas: 

Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.

Originalus receptas iš Neringos blogas.

Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :)