Ruginės duonos trupinių, juodųjų serbentų ir plaktos grietinėlės tortas

Valio ilgiems patiekalų pavadinimams!

Ir dar šitam receptui reikia ilgos įžangos, iš kur ir kaip jis gautas.

Nelabai seniai turėjau tokią kolegę, kuri, juokaudavom, valgydavo visokias nesąmones. Žinojom, kad jei nė viena iš mūsų nevalgysim kokios nors egzotiškos lauktuvės ar vaišės, ši tikrai ją suvalgys. Taip ir būdavo.
Dar darbe turėjome tradiciją gimtadienio proga vaišinti. Vienu metu tai buvo vaišės iš septynių patiekalų. Paskesnė stengdavosi pranokti ankstesnę ir taip iki begalybės. Kai jau susivokėm, kad tokia tradicija tikrai prives iki išprotėjimo, ją nutraukėme ir pasilikome ties simboliniu pasveikinimu ir simboliniu gimtadieniniu tortu. Ar keksiukais, ar pyragėliais ar dar kuo panašaus.
Tai štai ta apkalbamoji kolegė sugebėdavo atnešti savos gamybos keistus tortus. Bet jie būdavo ir paprastai pagaminami, ir labai skanūs. Tokie skanūs, kad net tokia saldumynų ir desertų ignoruotoja kaip aš, juos kapodavom, net ausys lapnodavo. Pernai ji ir atnešė šį juodosios duonos trupinių, serbentų uogienės ir plaktos grietinėlės tortą į mano receptyną.
Šioje vietoje dar tikriausiai nukrypsiu truputį į šalį ir prisiminsiu, kad vaikystėje tikrai valgydavome tokį desertą - juoda duona, grietinė ir juodųjų serbentų uogienė. Ir ne taip labai seniai, gal užpraėjusią žiemą buvau labai užsinorėjusi šio deserto. Taip norėjau, kad kiekviename lietuviškos virtuvės restorane jo ieškodavau. Nes gi namie jį pasigaminti per sudėtinga ir per daug pastangų reikalauja!
Tikriausiai dėl to taip smarkiai ir užsikabinau už šios kolegės torto idėjos. Ji man nupasakojo gamybos procesą, o ilgai nelaukdama (gal jau tą patį savaitgalį buvo bičiulio gimtadienis), puoliau jo gaminti. Žinoma, su savo korekcijomis ir interpretacijomis, pritaikymu prie mano skonio.
Šis tortas buvo gamintas antru bandymu. Mano brangioji šeimyna juo liko tikrai patenkinta ir skaniai jį suvalgė. Pirmas bandymas buvo plaktą grietinėlę maišant su mascarpone, bet kadangi tuo metu neužsirašinėjau, kiek ir ko naudoju, jau nepasakysiu tikslių kiekių. Tik kadangi šis tortas nekepamas, neminkoma ir nemaišoma kokia nors sudėtinga tešla ar kremai pertepimui, jį labai lengva adaptuoti pagal savo skonį - pasirinkti mėgiamą duoną, uogienę (gali būti ne tik serbentai), grietinėlę maišyti su mascarpone, keisti šių produktų kiekius ir t.t. ir pan. Bet jeigu kas nors nemėgsta juodos duonos, tikėtina, kad nepamėgs ir šio torto. Vis tik duonos skonis čia labai stiprus.
Dar maža pastaba apie uogienę. Nesu aš ūkiškas žmogus, kuris visą vasarą praleistų virdamas uogienes. Toms uogos, kurios užauga kieme, aš dar randu panaudojimą. Bet pirkti uogas, jas virinti su cukrumi, man panašu į uogų, pinigų ir savo laiko švaistymą. Nemanau, kad išvirus uogas ir dar sumaišius jas su cukrumi, išlieka labai daug jų naudingų savybių. Net jei ir išlieka, jas labai gražiai numuša cukrus.
Tai štai dėl aukščiau išvardintų priežasčių naminės serbentų uogienės neturiu. Mane visada išgelbsti pirktinės Kedainių konservų uogienės. Tik šįkart neieškodama parduotuvėje radau ne tik juodųjų serbentų uogienę, bet ir trintus juoduosius serbentus su cukrumi. Šiuos du sumaišiau tarpusavyje. Uogienėje buvo dar cielų nesusmegusių uogyčių. O trinti serbentai yra trinti serbentai - jie labai gerai praskiedė uogienės tirštumą ir buvo paprasčiau šiuo mišiniu ištepti juodosios duonos sluoksnius.

Naudota: 

2 kepalus ruginės duonos
50 g tirpinto sviesto
430 g juodųjų serbentų uogienės
430 g trintų juodųjų serbentų su cukrumi
500 ml grietinėlės plakimui
žiupsnis cinamono

Gaminimas: 
1. Pradžių pradžia - ruginės duonos trupinių pasigaminimas. Jei yra laiko, juos galima bandyti džiovinti natūraliu būdu. Bet kas to laiko turi? Tada jau kaitinam orkaitę iki 150 laipsnių, nuo duonos nupjaustom žievę, supjaustom mažesniais gabalėliais ir įkuriame orkaitėje maždaug valandą. Kuo ilgiau duona praleis orkaitėje, tuo labiau sudžius ir tuo labiau pakeis skonį.
3. Kol duona džiovinasi orkaitės šilumoje, paruošiama skarda, kurioje formuosis tortas. Iš kepimo popieriaus iškerpamas formos dugno dydžio apskritimas ir formos šono pločio juosta. Popierinės detalės ištepamos aliejumi ir prilipinamos prie formos. Šį žingsnį galima ir praleisti, bet skyrus jam laiko, tortas labai lengvai išsilukštena iš formos be didelių nuostolių.
4. Sudžiūvusios duonos riekelės sutrupinamos. Tam reikalui aš panaudojau kokteilinę. Į trupinius įmaišomas cinamonas.
5. Maždaug trečdalis juodosios duonos trupinių sumaišomas su tirpintu sviestu. Gauta masė suspaudžiama formos dugne ir padedama į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
6. Per tą laiką išplakama grietinėlė. Dar išplaunami indai ir sutvarkoma virtuvė. Arba panaršoma feisbuke ar pintereste.
7. O dabar smagioji dalis - sluoksniavimas. Ant duonos sluoksnio tepama uogienė, plakta grietinėlė, vėl duona, uogienė, plakta grietinėlė ir galiausiai vėl duonos sluoksnis. Jei tik yra noro, tortą galima dekoruoti kaip tik norisi. Šįkart likusią grietinėlę užtepiau ant torto viršaus, o prieš skanaujant apibarsčiau juodaisiais serbentais.
8. Tortą reikėtų bent porą valandų palaikyti šaldytuve, o geriau palikti jį ten ilsėtis per naktį.

Recepto idėja iš kolegės D.

Ar gaminsiu dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šįkart man mažokai buvo grietinėlės. Niekas dėl to nesiskundė, bet man norėjosi jos daugiau.

Medlievų krupnikas

Aha, yra tokia uoga medlieva. Iš vaizdo ir skonio uoga panaši  į aroniją. Krūmas aukštas, už mane gerokai aukštesnis. Ir ta medlieva auga namų kieme. Ir aš vėl neturiu didelio noro daryti tai, ką būtinai reikia padaryti, bet kadangi sėdimoji dar nedega, tai užsiimu kieme augančių uogų panaudojimu uogienėms, trauktinėms ir kitiems įdomiems reikalams. O ir šeima šiais metais bus supažindinta su keistais augalais ir jų panaudojimu dovanojamam maistui.
Taip pamažu atėjo eilė medlievai. Idėjų, ką su ja daryti, rasti nebuvo lengva. Nei angliškai, nei lietuviškai. Vienas iš variantų - medlievų krupnikas. Nusprendžiau pabandyti ir, nuvežusi iš ryto dukterėčią į darželį, užsukau parduotuvėn nusipirkti degtinės. Didelė parduotuvė, 10 valanda ryto, o aš perku degtinę. Vaizdas keistokas. Tai, pagalvojau, reikia dar ką nors nusipirkti. Ir nusipirkau - svogūnų ir rūkytą kalakuto krūtinėlę. Toks tiesiog puikus rytinis sveikai besistengiančio gyventi žmogaus derinukas. Bet, tiesą sakant, tikrai nesvarsčiau, kas ir ką pagalvos apie tokį pirkinių derinį, nes man labai reikėjo tos degtinės ir reikėjo jos būtent tą dieną.
Beje, pirkau ruginę degtinę. Praėjusiais metais su ja gaminau šermukšnių trauktinę ir galutiniame produkte visiškai nesijautė spirito. Ruginę degtinę kaip švelnią ir neturinčią spirito kvapo, giria ir dažnesni jos vartotojai.
O pats krupnikas gavosi įdomaus saldaus, švelnaus ir labai prieskoniuoto skonio. Bus įdomu, kaip jį įvertins degustuotojai.

Naudojau:

500 g medlievos uogų
1,5 stiklinės vandens
4 šaukštus medaus
1/2 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
1/4 šaukštelio sodos
3 cm imbiero šaknies

Gaminimas: 

Puode užvirinamas vanduo, medus ir soda. Į verdantį vandenį sudedamos uogos ir visi prieskoniai bei verdama 15 minučių. Išviręs marmalas perkošiamas per sietą ir kiek pravėsinamas. Vėliau sumaišoma su degtine ir supilama į butelį. Sandariai uždaroma ir laikoma kelias dienas tamsioje vėsioje vietoje. Galiausiai gautas gėrimas perkošiamas per kavos filtrą (popieriniai virtuviniai rankšluosčiai tam taip pat puikiai tinka) ir supilstomas į norimo dydžio ir formos buteliukus.

Originalus receptas iš receptai.lt.

Ar gaminčiau dar kartą? Manau, kad taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Man asmeniškai norėtųsi mažiau medaus ir mažiau cinamono. Bet su nekantrumu lauksiu degustuotojų pastabų ir bus matyti, ar ir kitais metais gaminsiu šį medlievų krupniką. Iš išvardinto kiekio uogų ir kitų ingredientų gavau maždaug 600 ml galutinio produkto.

Serbentinis krembriulė pyragas

Įžangos dalis apie uogas.
Kai namuose prasitariau, jog planuoju kepti agrastinį pyragą, kilo lengvas pasipiktinimas ir protestas. Anot protestuotojų, reikia gaminti agrastų uogienę, nes ji per skani, kad būtų galima to vienintelio krūmo uogeles sunaudoti pyragui, kuris dar vargiai ar bus skanus. Turėdama tai mintyje, išėjau rinkti raudonųjų serbentų. Įsitaisiau šlapiame krūme ir skabiau uogeles, kai prisiminiau, jog prižadėjau močiutei kokį puslitriuką raudonųjų. O jų ne kažin kiek liko po mano paskutinio paskabymo. Velniava. Persimečiau į juodųjų serbentų krūmą. Namo parsinešiau dubeniuką dviejų spalvų serbentų. Nuo to pyrago skonis tikrai nenukentėjo, tapo tik dar įdomesnis.

Įžangos dalis apie krembriulė.

Jau labai seniai norėjau pagaminti krembriulė. Ir IKEA indelius nusipirkau, ir fakelą-karamelizatorių. Bet vis kažko trūko - ar tai progos, ar tai įkvėpimo. Proga atsirado, ją ir griebiau už ragų.
Krembriulė dažnai pasitaiko labai panašus į kiaušinienę. Saldžią, gerai išplaktą ir su karamelės stogeliu. Suprantu, kodėl jis toli gražu ne kiekvienam patinka. Man pačiai retai pasitaiko paragauti krembriulė, kuriame kiaušinis nesijaustų taip smarkiai. Tad štai šis receptas yra labai toli nuo tos saldžios kiaušinienės. Tikriausiai todėl, kad įdaro didžiąją dalį sudaro sirupas, kiaušinių jame nė kiek nesijaučia. Juos labai smagiai užgožia uogų rūgštelė.

 Naudota: 

Tešlai reikės: 
125 g sviesto
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
250 g miltų
2 kiaušinių trynių
2 šaukštų pieno

Kremui reikės: 
450 g serbentų
200 g cukraus
4 kiaušinių

Gaminimas: 

1. Pirmiausia - tešla. Šįkart labai tingėjau minkyti viską rankomis, todėl pajungiau savo mylimiausią virtuvinį įrenginį - didžiulį virtuvinio kombaino mikserį. Viską dariau labai greitai, kad neatšiltų ir neištirptų sviestas. Pirmiausiai sviestas išminkomas su cukraus pudra, druska ir miltais, kol viskas virsta maždaug duonos trupiniais. Įminkomi kiaušinių tryniai ir pienas. Tešlos negalima perminkyti ir ilgai šildyti rankomis, nes ištirps sviestas ir tešla nebebus traški. Iš tešlos suformuojamas rutulys, apvyniojamas maistine plėvele ir padedamas bent valandai į šaldytuvą.
2. Iš atšaldytos tešlos rutulio iškočiojamas plonas tešlos lakštas ir juo išklojama sviestu ir miltais ištepta kepimo forma. Ant tešlos klojamas maistinės folijos lakštas, užberiamos pupelės ir tešla kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių. Išėmus pupelės tešla kepama dar 10-15 minučių. Ir tada jau kantriai laukia įdaro.
3. Serbentai puode užpilami 100ml vandens ir 100 g cukraus bei pakaitinami 8-10 min, kol uogelės suminkštėja, o vanduo sutirštėja ir tampa sirupu. Uogos nukošiamos. Tiek sirupas, tiek uogos paliekami atvėsti.
4. Kitame dubenyje išplakami kiaušiniai ir 50 g cukraus, kol susidaro lengvos putos. Įplakama grietinėlė ir atvėsęs sirupas. Mišinys nukošiamas.
5. Atvėsusios uogos suklojamos plonu sluoksniu į jau iškeptą tešlos formą. Supilamas kremas, šaunama į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama 35-40 minučių. Aš kepiau ilgiau, apie 45 minutes. Iškepęs kremas turi vos drebėti pajudinus jo skardą. Paliekama visiškai atvėsti. Maniškis ilsėjosi visą naktį.
6. Smagioji dalis. Atvėsusio pyrago viršus apibarstomas likusiu cukrumi ir apdeginamas fakelu-karamelizatoriumi, kol ištirpsta ir pyrago paviršius sukietėja. Neturint fakelo, pyragą galima kelioms minutėms pašauti į iki 200 ar 220 laipsnių įkaitintą orkaitę.
7. Valgom iš karto. Vėliau deginto cukraus sluoksnis ištirpsta ir nelieka jo traškesio.

Idėja iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Panašu, kad išbandysiu įvairias uogas ir, tikriausiai, vaisius. Tai tikrai universalus desertas, lengvai pasiduodantis gaminančiojo fantazijos vingiams. Norint saldesnio pyrago, galima naudoti saldesnes uogas ar vaisius. Kaži, kas gautųsi iš persikų?

  

Juodųjų serbentų saldainiukai

Savo šeimos valgymo įpročius pažįstu gan neblogai. Ir žinau, kad jei raudonųjų serbentų drebučiai ir agrastų uogienė dar turi gan neblogą tikimybę būti suvartos, tai juodųjų serbentų uogienė lentynoje rūsyje gali prakiurksoti ir keletą metų. O ir dovanoti ją nėra įdomu, nes juodųjų serbentų uogienę pasigaminti gali sugalvoti bet kas. Užtat lyg tyčia viename konservavimui skirtame žurnalėlyje aptikusi serbentų saldainių receptą greitai supratau, kad radau sprendimą, ką daryti su juodaisiais serbentais. Nors ir saldainiai ar kiti saldumynai namuose nėra prioritetinis maistas, bet šie saldainiukai tikrai bus suvartoti.

Naudojau:

350 ml juodųjų serbentų sulčių
350 ml virinto vandens
1 citrinos sultis ir žievelę
4 puodelius cukraus
70 g želatinos

Gaminimas: 

1. Želatina užpilama sultimis ir paliekama išbrinkti. Kadangi juodųjų serbentų sultys gana tirštos, aš jas gerai išmaišiau su želatina, kad ji tolygiai išbrinktų.
2. Cukrus gerai sumaišomas su vandeniu ir citrinos sultimis, suberiamos citrinos žievelės ir palaikoma ant silpnos ugnies apie 3 minutes. Pakaitintas mišinys nuolat maišomas, kol ištirpsta cukrus.
3. Į sirupą supilama želatina su sultimis ir nuolat maišoma, kol ištirspta želatina.
4. Indas, kuriam bus stingdoma masė, išklojamas maistine plėvele, ištepama kokosų aliejumi, kad masė nepriliptų prie plėvelės.
5. Pradėjusi stingti masė supilama į indą ir dedama į šaldytuvą. Aš ją ten laikiau per naktį.
6. Iš šaldytuvo ištraukta sustingusi masė supjaustoma norimo dydžio ir formų gabalėliais. Galima juos dar papildomai apvolioti cukruje.

Originalus receptas iš žurnalo Moters savaitgalis. Konservavimas.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Gal kokių įdomesnių prieskonių įdėčiau, pavyzdžiui gvazdikėlio. Ir mažiau cukraus. Mano asmeniniam skoniui šie saldainiukai gavosi smarkiai per saldūs ir per mažai jaučiasi serbentų skonis. Gal dar pabandyčiau gaminti ir iš kitų uogų ar vaisių sulčių.

Vaniliniai keksiukai su uogomis ir kremu

Rašyti šio įrašo įsitaisiau terasoje. Buvo saulėtas, nors ir vėsokas rytas. Gan greit pakilo vėsus vėjas, todėl įsisupau į vilnonį pledą. Pasislėpė ir saulė. Vėsoka jau ir po pledu. O vėjas tik stiprėja, medžius prie žemės tik lenkia.
O rašyti noriu apie labai karštą, tikriausiai karščiausią šiais metais, dieną vaikiuko krikštynoms keptus keksiukus. Kadangi keksiukai turėjo atlaikyti ne tik kelionę į kitą miestą, bet ir didelį karštį, rinkomės ne patį skaniausią, bet geriausiai formą išlaikantį kremą. Panašu, kad planą įgyvendinti pavyko.
Pats keksiuko biskvitas labai paprastai ir greitai pagaminamas, nėra per saldus, o ir skonis jo lengvas. Kremo, pagaminto iš nurodyto kiekio produktų, pakako 36 keksiukams ir dar liko. O kremą tepiau jo tikrai negailėdama. Pačių keksiukų, tiesa, gavosi 20. Beveik tiek ir reikėjo. Tiek keksiukus, tiek kremą gaminau pagal amerikietiškus receptus, kur visų produktų kiekiai surašyti ne gramais, o puodeliais ir šaukšteliais. Gamindama produktus taip ir matavau. Tam turiu nusipirkusi specialius semtuvėlius ir šaukštelius, todėl niekada jų nekonvertuoju į gramus ir visada žinau, kad produktus atmatuoju tiksliai. Konvertuoju nebent sudarydama pirkinių sąrašą ir skaičiuodama, kiek sviesto, cukraus ar kreminio sūrio reikia nusipirkti. Tam puikiai pasitarnauja internetuose randamos skaičiuoklės. Šiame recepte kiekius taip ir surašiau - puodeliais ir šaukšteliais.

Naudojau:

2,5 puodelio miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
4 kiaušinius
1,5 puodelio cukraus
1 puodelį saulėgrąžų aliejaus
1 puodelį grietinės
1 šaukštelį vanilės ekstrakto
braškes ir avietes

Kremui reikės:
1,5 puodelio ir 2 šaukštų cukraus
2/3 puodelio vandens
6 kiaušinių baltymus

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo keksiukų. Dubenyje sumaišomi sausi produktai - miltai, kepimo milteliai ir druska.
2. Atskirame dubenyje iki lengvų putų išplakami kiaušiniai, suberiamas cukrus ir taip pat gerai išplakama. Dar įplakamas aliejus ir vanilė.
3. Į kiaušinio ir cukraus plakinį per porą kartų įmaišomi miltai ir grietinė. Maišoma, kol masė taps vientisa.
4. Keksiukų kepimo skarda išklojama popieriniais krepšeliais ir į juos įdedama po vieną ar po keletą uogų, priklausomai nuo jų dydžio ir įnorių.
5. Keksiukų tešla supilama į krepšelius ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
5. Iškepę keksiukai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami ramybėje, kol visiškai ataušta.
6. Kol keksiukai aušta, ruošiamas kremas. Nedideliame puode užkaitinamas vanduo ir 1,5 puodelio cukraus. Virinama maišant, kol ištirpsta cukrus. Sirupas užverdamas ir keletą minučių pavirinamas.
7. Atskirame dubenyje iki minkštų putų išplakami kiaušinių baltymai. Susiformavus putoms ir jų viršūnėlėms, pamažu sudedami likę 2 šaukštai cukraus ir plakama toliau, kol cukrus gerai išsimaišo.
8. Užviręs sirupas pamažėle, bet nuolatine srove ir nuolat iš lėto maišant supilamas į kiaušinių baltymų masę. Jau kai sirupas visas supiltas, pradedama plakti dideliu greičiu ir plakama, kol mišinys visiškai atvėsta ir susiformuoja tvirtos, bet ne sausos, blizgios viršūnėlės. Plakama apie 7 minutes.
9. Keksiukai iš karto puošiami kremu ir uogomis, jei tik norisi. Taip papuošti keksiukai gali atlaikyti porą dienų.

Originalus keksiukų receptas iš Natasha's Kitchen. 
Originalus kremo receptas iš Martha Stewart. 

Agrastų uogienė

Užderėjo šiemet vienintelis kiemo agrastų krūmas taip, kad net šakos linksta nuo uogų svorio. O štai būna tokių dienų, kai taip nenori daryti to, ką būtinai reikia padaryti (arba apskritai neturi ką veikti), kad pradedi uogienes virti. Nesu aš nei didelė uogienių valgytoja, nei didelė jų virėja. Labiausiai einamos būna viduržiemį spanguolių ir bruknių uogienės arba šaltalankių tyrė. Pastaroji gal net labiausiai būna vartojama. Kai jau pradeda visokios slogos ir peršalimai kabintis, šaltalankių arbata labai gerai viską sudėlioja į vietas.

Tai štai, agrastai. Keista uoga. Ir neaišku, ką iš jos daryti, kai uždera kaip reikalas. Šaldytų jų tikrai niekas nevalgys, o štai uogienė gal bus suvartota. Galų gale, tikrai tiks valgomoms dovanoms. Ji tokia gaiviai rūgštaus skonio. Turėtų tikti prie kokių sūrių, bet aš ją gal sunaudosiu kepant ir dekoruojant keksiukus. Jau kirba mintis išbandyti. Niekas nenorit keksiukų su agrastų uogiene? 

Naudojau: 

500 g agrastų uogų

1/4 citrinos sulčių

500 g cukraus

Gaminimas: 

Agrastai, citrinos sultys ir 200 ml vandens užverdami puode ir verdami apie 15 minučių, kol uogos ištęžta. Supilamas cukrus ir kaitinama apie 10 minučių vis maišant, kol cukrus ištirpsta. Šiam ištirpus mišinys verdamas apie 10 minučių ant kaitrios ugnies, nugriebiant susidarančias putas. Išvirusi uogienė supilstoma į iškaitintus stiklainėlius ir laikoma vėsioje tamsioje vietoje.

Originalus receptas iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Gaminsiu dar kartą ir šią vasarą, nes tas krūmas tikrai pašėlo, o uogienė tikrai įdomaus skonio ir gali būti universaliai panaudota, ne vien arbatoms virti. 

Idėjos kitam kartui? Tokių nėra šįkart. 

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir zefyriniu kremu

Labai mėgstu kepti saldumynus ir, kaip bebūtų keista, galiu jų ramia širdimi nevalgyti. Tikriausiai todėl juos dažniausiai kepu kokia nors proga, arba kai kas nors paprašo.
Keksiukų kepimas ir puošimas kremais ar kitais dekoratyviniais elementais man yra tarsi meditacija. Be galo mėgstu patį ruošimosi kepti procesą - sumąstau, koks bus biskvitas, koks prie jo derėtų kremas ir kaip jį dekoruoti. Kartais užtenka tik kremo kepurėlės, o kartais reikia pasitelkti visus fantazijos ir interneto platybių resursus ir puošti iš saldainių sudėliojant monstrų veidukus.
Neseniai kepiau ganėtinai klasikinį variantą - šokoladinius keksiukus su vyšniomis. O kad kremas atlaikytų karščius, buvo pasirinktas zefyrinis (marshmallow) kremas.

Keksiukų tešlai reikės: 
150 g juodo kartaus šokolado
150 g sviesto
3 kiaušinių
100 g cukraus
50 g miltų

Kremui reikės: 
1 šaukšto želatinos
1/3 puodelio ir 1/4 puodelio vandens
1 puodelio cukraus

Keksiukų gaminimas:

Šokoladas ir sviestas ištirpinamas mikrobangėje. Kiaušiniai ir cukrus išplakami iki lengvų putų. Į kiaušinio plakinį supilami miltai ir viskas išmaišoma. Galiausiai supilamas šokolado ir sviesto mišinys ir viskas išmaišoma iki vientisos masės.
Keksiukų skarda išklojama norimos spalvos popierėliais. Į popierėlius iš pradžių sudedamos vyšnios be kauliukų. Vėliau supilama tešla. Kad būtų paprasčiau tešlą supilstyti į popierėlius, iš pradžių ją supyliau į ąsotį vandeniui ir jau tada po truputį supilsčiau. Kadangi tešla gaunama labai skysta, pilstant tešlą šaukštu viskas aplinkui smarkiai išsimurzina.
Keksiukai kepami iki 240 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių. Iš orkaitės ištraukti keksiukai paliekami ataušti ir tik ataušę puošiami kremu.
Kai keksiukai jau beveik atvėsę, galima pradėti gaminti kremą. Jį reikės sunaudoti iš karto, todėl neverta skubėti su jo gamyba.
Želatina užpilama 1/3 puodelio vandens ir paliekama išbrinkti. Kol želatina brinksta, mažame puode užvirinti likusį 1/4 puodelio vandens ir cukrų. Sirupą virti, kol jis gerai įsiburbuliuos, šlapiu silikoniniu šepetėliu vis perbraukiant puodo šonus, kad nesusikristalizuotų cukrus. Užvirusį sirupą supilti į išbrinkusią želatiną ir viską gerai išmaišyti, kol želatina ištirps, maždaug vieną minutė. Pravėsęs mišinys plakamas mikseriu dideliu greičiu apie 10 minučių, kol susiformuoja minkštos ir blizgios "viršukalnės".
Keksiukai iš karto puošiami kremu, kadangi jis labai greitai stingsta. O kad būtų gražiau, keksiukų kepurėles papuošiau trešnėmis.

Iš tokio kiekio tešlos gavosi 10 keksiukų. Kremo irgi užteko visiems, atliko labai nedaug. Keksiukai buvo minkšti, drėgni ir labai šokoladiniai, o kremas - tikras tąsus zefyras.

Originalūs receptai: keksiukų receptas iš Saulėtos virtuvės, kremo - iš Martha Stewart Cupcakes knygos.