Lengvas ir purus varškės apkepas

Po monstriškų keksiukų gaminimo liko geras puskilogramis saldaus vanilinio varškės kremo. Ir ką su juo daryti? Kepti varškės apkepą. Arba lietinius blynus juo įdaryti. Bet ne, varškės apkepas įdomiau.

Apkepui naudojau: 

apie 0,5 kg vanilinio varškės kremo
2 kiaušinius
100 g manų kruopų
50 ml pieno
50 g cukraus
50 ml grietinėlės

Gaminimas: 

Varškės kremas išmaišomas su kiaušinių tryniais, pienu, grietinėle ir manų kruopomis. Kiaušinių baltymai išplakami iki putų, sudedamas cukrus ir plakama, kol susiformuoja standžios putos. Iš lėto, neskubant ir po truputėlį baltymų masė įmaišoma į varškės masę ir paliekama pailsėti maždaug valandai. Pailsėjusi masė supilama į sviestu ir džiūvėsėliais ištrintą kepimo formą ir kepama iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Valgom su grietine ar uogiene ar džemu ar kuo tik patinka.
Sakiau, kad šitas apkepas labai lengvas!

Originalus receptas iš Senos tarkos.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai. Tik gal reiktų pasistengi nepamiršti sviesto.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Arba ne tokios saldžios varškės.

Moliūginiai keksiukai monstrai

Buvo velnių, monstrų, raganų ir kitų baisynių šventė. Ir skaptuotų moliūgų šventė taip pat. Ir kai moliūgus ir baisuoklius sudedi į vieną krūvą ir paverti juos linksmais desertais, gauni saldžius ir nelabai baisius keksiukus-monstriukus.
O tokius keksiukus gaminti man labai patinka, kai galiu paversti juos kalėdinėmis eglutėmis, elniukais, kiškučiais. Mėgstu papuošti keksiukus kokiais nors saldainiais ar pabarstukais, pamerkti į šokoladą, kad jie įgautų kitokią formą ir išvaizdą.
Taip šįkart moliūginiai keksiukai tapo linksmais vienaakiais monstrais.
Keksiukų tešlai naudojau jau anksčiau pasidarytą ir užšaldytą moliūgų piurė, bet tikriausiai ne ką prasčiau tiktų ir smulkiai tarkuotas šviežias moliūgas. Kremui nudažyti labai nenorėjau naudoti sintetinių dažų, todėl pasidariau juos iš keletos morkų.




24 įprastinio dydžio ir 24 mini dydžio keksiukams ir jų puošimui reikės: 

2,5 puodelio miltų,
2 puodelių balto cukraus
0,5 puodelio rudo cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
4 šaukštelių cinamono
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
0,5 šaukštelio malto muskato riešuto
4 kiaušinių
3 puodelių moliūgų piurė
1 puodelio beskonio aliejaus
2 šaukštų pieno
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
apie 400 g President vanilinės varškės
maistinių dažų
didelių zefyrų
mažų zefyriukų
šokoladinių spalvotų saldainiukų

Gaminimas: 

1. Moliūgų piurė gaminama labai paprastai. Moliūgas supjaustomas maždaug delno dydžio gabalais (sėklos pašalinamos, bet žievė paliekama) ir kepama iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 40 minučių. Iš orkaitės ištraukti moliūgo gabalai kiek pravėsinami, nudiriama oda ir moliūgo masė susmulkinama blenderiu. Gautą piurė supilsčiau į nedidelius šaldymo maišelius po puodelį ar du ir užšaldžiau. Dabar visą žiemą galėsiu kepti moliūgų pyragus. Dar ji tiks troškiniams ar makaronams.
2. Oranžinių morkų dažų gaminimas kiek užtrunka, ypač kai neturi sulčiaspaudės arba tingi pajungti virtuvinį kombainą. Jei turi sulčiaspaudę - sultis išspausti labai paprasta. O jei ne, tenka paimprovizuoti. Morkų gabalėlius susmulkinau blenderiu ir per koštuvą perkošiau, kad gautųsi sultys. Gautas sultis pakaitinau puode, kol vanduo išgaravo ir liko tik koncentratas. Šį sumaišiau su vaniliniu sūrio kremu. Morkų skonio jame tikrai nesijuto. Dažus, žinoma, galima gaminti, kol aušta keksiukai.
3. Ir pagaliau - keksiukų kepimas. Viename dubenyje sumaišomi sausi ingredientai (miltai, abiejų spalvų cukrus, kepimo milteliai, druska ir prieskoniai). Kitame - išplakami likę ingredientai (kiaušiniai, moliūgų piurė ar tarkuoti moliūgai, pienas, aliejus ir vanilė). Galiausiai šios dvi masės sumaišomos viena su kita. Tešla išdalinama į popieriniais sijonėliais išklotas skardas ar į silikonines formeles ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes.
4. Keksiukams visiškai ataušus jie dekoruojami - aptepami nudažytu kremu ir iš saldainių padaromi monstrų veidukai. Didieji zefyrai perpjaunami į dvi ar tris dalis ir prie lipnios jų pusės labai gerai prilimpa šokoladinis glaistytas saldainiukas. Štai ir monstro akis. O iš mažųjų zefyriukų padaroma dantyta šypsena. Beje, visus saldainius pirkau Saldžiųjų Majų parduotuvėje.

Originalus keksiukų receptas iš Made From Pinterest.

Obuolių pyragas su grietinės kremu ir figomis

Kad reikia kepti būtent tokį obuolių pyragą mane įkalbėjo draugė M. Sakė, kad jau kai jį iškepa ir nuneša darban, šį kolegės sunaikina labai greitai. Hm. Kaip ten bebūtų, obuolių pyragai nėra mano labai mėgiami. Nežinau kodėl. Obuolius labai mėgstu, bet obuolių pyragus nelabai. Bet kartais taip jau nutinka, kad ateina tas metų laikas, kai obuolių virtuvėje būna daugiau, negu jų pavyksta suvalgyti nesugaminus į kokius pyragus, sūrius, košes ar pan. Ir dar nutinka nusipirkti parduotuvėje labai neskanių obuolių. Ant maišelio buvo užrašyta, kad ir lietuviški, ir iš kažkokio ūkio, todėl ir pirkau. Obuoliai prastovėjo virtuvėje porą savaičių ir nė trupučio neapgedo, neapvyto ir niekaip kitaip nepasikeitė. Še tai tau obuoliai iš ūkio.
Taip ir atėjo eilė tam draugės išreklamuotam pyragui. Jis dar ir pavadinimą turi - Svetajevskij. Už kokius nuopelnus jis taip pavadintas, tikrai nesigilinau. Man gerokai įdomiau patiekalo skonis, negu jo pavadinimas. Dar leidau sau paimprovizuoti ir pyrago viršų papuošiau pjaustytomis figomis. Pyragas gavosi tikrai labai skanus - išorinė tešla buvo labai traški, o kremas - labai švelnus ir ne per saldus. Žinoma, cukraus kiekį galima reguliuoti pagal pomėgius ir įpročius. Ir tie nevykėliai obuoliai pyrage puikiai atsiskleidė. Ir pyragas buvo suvalgytas taip greitai, kad pjūvio nuotraukos padaryti ir nespėjau.

Reikės: 

150 g sviesto
2 puodelių (tešlai) ir 2 valgomų šaukštų (kremui) miltų
1/2 puodelio (tešlai) ir 1 puodelio (kremui) grietinės
1 šaukštelio kepimo miltelių
8 vidutinio dydžio obuolių
3/4 puodelio cukraus
2 kiaušinių
1,5 figos

Gaminimas: 

1. Kepimo indas ištepamas sviestu ir apibarstomas miltais. Atvėsintas tirpintas sviestas supilamas į miltų ir kepimo miltelių mišinį, sudedama tešlai skirta grietinė ir išminkoma tešla. Ji gaunasi labai minkšta ir paslanki. Tešla dedama į kepimo indą ir rankomis bei pirštais išstumdoma taip, kad dengtų indo dugną ir kraštus. Nieko kočioti nereikia. Tešla tokia minkšta, kad puikiai pasiduoda visiems stumdymams. Formuodama tešlos pagrindą nemažai laiko paskyriau kampams ir padariau juos stačius.
2. Gaminamas kremas - suplakami kiaušiniai, cukrus, grietinė, įmaišomi miltai.
3. Obuoliai nulupami ir supjaustomi plonomis riekelėmis.
4. Į tešlos pagrindą dedamas sluoksnis obuolių, supilama pusė kremo, dedamas dar sluoksnis obuolių, supilamas likęs kremas. Viršus išlyginamas mentele.
5. Kadangi turėjau nepanaudotą figą su puse (pusę figos buvau suvalgiusi pusryčiams su avižinių dribsnių koše), jas supjausčiau griežinėliais ir išdėliojau ratu pyrago viršuje.
6. Pyragas kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje temperatūroje 40-50 minučių ir valgomas kitą dieną.

Originalus receptas iš ritosreceptai.lt.

Ar gaminčiau kitą kartą? Aha. Tokius kreminius pyragus aš mėgstu. Tik kadangi šis pyragas valgomas atvėsęs kitą dieną nuo jo iškepimo, jis tikrai netinka nekantriems valgytojams ir tiems atvejams, kai pyrago norisi karšto su ledais čia ir dabar.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O kodėl nepabandžius užtepti sluoksnio spanguolių ar bruknių uogienės?

Keksiukai su ruduoju brunost sūriu

Už kiekvieno keksiuko slypi istorija.
Taip yra ir šį kartą.
Draugė M. buvo Norvegijoje ir parsivežė lauktuvių rudojo sūrio brunost. Atvežė gabalaitį jo ir man. Rašo, kad jis gaminamas iš karamelizuoto karvės pieno. Kaip tas daroma jau nesigilinau. Pats sūris savyje talpina visą gamą skonių - ir saldu, ir sūru, ir riebu. Ir viskas vienu metu. Patį sūrį valgyti vienišą būtų sudėtinga - pasiklysti tarp skonių ir nebežinai, kuris iš jų vyraujantis. O dar ir pakankamai riebus jis. Mažytė riekelė paragavimui buvo pats tas, o likusi dalis nukeliavo į keksiukų tešlą. Keksiukai, beje, buvo nerealaus skonio. Saldūs, minkšti, purūs ir su tuo sūrios karamelės poskoniu.
Receptą šiems keksiukams draugė kažkur "išgooglino" ir atsiuntė man jau išverstą iš norvegų kalbos į anglų kalbą. Google translate pagalba. Dėl to vietomis teko pasukti galvą, kas ir kaip turi būti daryta. Bet net jei kažką padarėme ne pagal instrukciją, skonis, tikiu nenukento. Aš pati viena jų sušlamsčiau nesuskaičiuojamą kiekį.

 Maždaug 14 keksiukų reikės: 

2 kiaušinių
400 gr cukraus
250 gr miltų
1.5 šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai lydyto sviesto
150 ml pieno
150 g tarkuoto brunost sūrio

Gaminimas: 

1. Kiaušinius ir cukrų išplakti iki putų (tą savaitgalį ne visos mano kombaino detalės buvo atvažiavusios į naujus namus, teko viską plakti ir maišyti taip, kaip tą darė močiutė - ranka).
2. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.
3. Į kiaušinių plakinį įmaišyti miltų mišinį, atvėsusį lydytą sviestą, pieną ir galiausiai - brunost sūrį.
4. Tešlą padalinti maždaug lygiomis dalimis į popierėliais išklotą keksiukų skardą.
5. Kepam iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
6. Valgom, kol dar neatvėsę. Jei lieka, valgom ir atvėsusius.

Ar gaminčiau dar kartą? taiptaiptaiptaiptaip (kai tik turėsiu to karamelinio sūrio)

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus, po šimts. Jau taip neįsivaizduojamai saldu buvo, kad viskas aplinkui apsąlo.

Šis keksiukas sulaukė fotosesijos Olandų kepurėje

Mojito skonio keksiukai

Mėgstu eksperimentuoti su keksiukų ir kitų desertų skoniais. Labai retai kepu tokius pačius. Internetai, Pinterestas ir knygos kupini įvairiausių desertų receptų ir idėjų, reikia tik laiko ir progų juos visus išbandyti. Ai taip, kartais dar reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, trupučio fantazijos ir nebijoti nesėkmės. Keksiukų ir kitų desertų gamyba yra ta sritis, kur aš labai drąsiai šokinėju iš savo komforto zonos ribų. Juk baisiausia kas gali nutikti, tai teks išmesti nepavykusį bandymą arba jį panaudoti gaminant kitą gaminį. Arba užmaskuoti kremais ar kitokiais papuošimais. Man atrodo, kad kepant įvairius kepinius labai svarbu tiek konkrečios tešlos paruošimui reikalingų procesų ir procedūrų (čia kalba mano vidinis teisininko balsas) laikymasis, tiek fantazija.
Jau nuklydau kažkur į lankas. Vienžodž, nebijokit eksperimentuoti ir išlipti iš savo komforto zonos virtuvėje. Rezultatai nustebins. Tikrai.

Maždaug 20 keksiukų reikės: 
250 gr miltų
250 gr cukraus
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
3 laimų žievelės
275 gr kambario temperatūros sviesto
4 kiaušinių
1,5 šaukšto pieno
1,5 šaukšto laimo sulčių

Kremui reikės: 
200 ml pieno
Kelių šakelių šviežių mėtų
300 gr kambario temperatūros sviesto
675 gr cukraus pudros
3 šaukštai romo

Gaminimas: 
1. Iš pat pradžių pienas paskaninamas mėtomis - nedideliame puodelyje užvirinama 200 ml pieno su mėtomis. Vos užviręs pienas pakaitinamas 4 minutes, nukeliamas nuo ugnies ir paliekamas atvėsti.
2. Dubenyje sumaišomi miltai, cukrus, kepimo milteliai, įtarkuojamos laimų žievelės, sviestas ir kiaušiniai. Viskas gerai sumaišoma, kol masė tampa vientisa. Iš lėto maišant įpilamas pienas ir laimo sultys ir pabaigiama maišyti tešla.
3. Tešla padalinama maždaug lygiomis dalimis į popieriniai maišeliais išklotą keksiukų skardą, šaunama į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama apie 22 minutes.
4. Kol keksiukai kepa, gaminamas Mojito skonio kremas - dideliu greičiu sviestas išplakamas, kol tampa purus ir beveik baltas.
5. Į išplaktą sviestą, toliau maišant, bet jau ne tokiu dideliu greičiu, per dvi dalis sudedama cukraus pudra. Įdėjus dalį cukraus pudros pradedama maišyti kuo įmanoma lėčiau ir kai jau pudra išsimaišo ir nebelaksto per kraštus, greitis padidinamas. Į kremą įpilami 2,5 šaukštai atvėsusio mėtinio pieno ir romas. Visa masė dar gerai pamaišoma dideliu greičiu. Kremo maišymo su dideliu ir galingu kombainu procesas užtrunka geras 10-15 minučių.
6. Iškepę keksiukai atvėsinami ir dekoruojami kremu. Ir valgomi pasigardžiuojant.

Originalus receptas pagal Cupcake Jemma.

Ar daryčiau dar kartą? Tikriausiai. Jei būtų tinkama proga ir jei nesugalvočiau, ką kito pagaminti.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šio tipo kremas tikrai nėra mano mėgstamiausias. Sakyčiau, net vienas iš man mažiausiai patinkančių - kad ir kiek ilgai beplakama, vis tiek lieka tas girgždantis cukraus pudros skonis. Va dėl to aš jį retai ir gaminu. Ir dėl to kitą kartą kremą daryčiau kitą (swiss meringue buttercream). Bet čia tik mano asmeninės antipatijos. Šie keksiukai išnyko ganėtinai greitai ir niekas dėl kremo nesiskundė.

Ruginės duonos trupinių, juodųjų serbentų ir plaktos grietinėlės tortas

Valio ilgiems patiekalų pavadinimams!

Ir dar šitam receptui reikia ilgos įžangos, iš kur ir kaip jis gautas.

Nelabai seniai turėjau tokią kolegę, kuri, juokaudavom, valgydavo visokias nesąmones. Žinojom, kad jei nė viena iš mūsų nevalgysim kokios nors egzotiškos lauktuvės ar vaišės, ši tikrai ją suvalgys. Taip ir būdavo.
Dar darbe turėjome tradiciją gimtadienio proga vaišinti. Vienu metu tai buvo vaišės iš septynių patiekalų. Paskesnė stengdavosi pranokti ankstesnę ir taip iki begalybės. Kai jau susivokėm, kad tokia tradicija tikrai prives iki išprotėjimo, ją nutraukėme ir pasilikome ties simboliniu pasveikinimu ir simboliniu gimtadieniniu tortu. Ar keksiukais, ar pyragėliais ar dar kuo panašaus.
Tai štai ta apkalbamoji kolegė sugebėdavo atnešti savos gamybos keistus tortus. Bet jie būdavo ir paprastai pagaminami, ir labai skanūs. Tokie skanūs, kad net tokia saldumynų ir desertų ignoruotoja kaip aš, juos kapodavom, net ausys lapnodavo. Pernai ji ir atnešė šį juodosios duonos trupinių, serbentų uogienės ir plaktos grietinėlės tortą į mano receptyną.
Šioje vietoje dar tikriausiai nukrypsiu truputį į šalį ir prisiminsiu, kad vaikystėje tikrai valgydavome tokį desertą - juoda duona, grietinė ir juodųjų serbentų uogienė. Ir ne taip labai seniai, gal užpraėjusią žiemą buvau labai užsinorėjusi šio deserto. Taip norėjau, kad kiekviename lietuviškos virtuvės restorane jo ieškodavau. Nes gi namie jį pasigaminti per sudėtinga ir per daug pastangų reikalauja!
Tikriausiai dėl to taip smarkiai ir užsikabinau už šios kolegės torto idėjos. Ji man nupasakojo gamybos procesą, o ilgai nelaukdama (gal jau tą patį savaitgalį buvo bičiulio gimtadienis), puoliau jo gaminti. Žinoma, su savo korekcijomis ir interpretacijomis, pritaikymu prie mano skonio.
Šis tortas buvo gamintas antru bandymu. Mano brangioji šeimyna juo liko tikrai patenkinta ir skaniai jį suvalgė. Pirmas bandymas buvo plaktą grietinėlę maišant su mascarpone, bet kadangi tuo metu neužsirašinėjau, kiek ir ko naudoju, jau nepasakysiu tikslių kiekių. Tik kadangi šis tortas nekepamas, neminkoma ir nemaišoma kokia nors sudėtinga tešla ar kremai pertepimui, jį labai lengva adaptuoti pagal savo skonį - pasirinkti mėgiamą duoną, uogienę (gali būti ne tik serbentai), grietinėlę maišyti su mascarpone, keisti šių produktų kiekius ir t.t. ir pan. Bet jeigu kas nors nemėgsta juodos duonos, tikėtina, kad nepamėgs ir šio torto. Vis tik duonos skonis čia labai stiprus.
Dar maža pastaba apie uogienę. Nesu aš ūkiškas žmogus, kuris visą vasarą praleistų virdamas uogienes. Toms uogos, kurios užauga kieme, aš dar randu panaudojimą. Bet pirkti uogas, jas virinti su cukrumi, man panašu į uogų, pinigų ir savo laiko švaistymą. Nemanau, kad išvirus uogas ir dar sumaišius jas su cukrumi, išlieka labai daug jų naudingų savybių. Net jei ir išlieka, jas labai gražiai numuša cukrus.
Tai štai dėl aukščiau išvardintų priežasčių naminės serbentų uogienės neturiu. Mane visada išgelbsti pirktinės Kedainių konservų uogienės. Tik šįkart neieškodama parduotuvėje radau ne tik juodųjų serbentų uogienę, bet ir trintus juoduosius serbentus su cukrumi. Šiuos du sumaišiau tarpusavyje. Uogienėje buvo dar cielų nesusmegusių uogyčių. O trinti serbentai yra trinti serbentai - jie labai gerai praskiedė uogienės tirštumą ir buvo paprasčiau šiuo mišiniu ištepti juodosios duonos sluoksnius.

Naudota: 

2 kepalus ruginės duonos
50 g tirpinto sviesto
430 g juodųjų serbentų uogienės
430 g trintų juodųjų serbentų su cukrumi
500 ml grietinėlės plakimui
žiupsnis cinamono

Gaminimas: 
1. Pradžių pradžia - ruginės duonos trupinių pasigaminimas. Jei yra laiko, juos galima bandyti džiovinti natūraliu būdu. Bet kas to laiko turi? Tada jau kaitinam orkaitę iki 150 laipsnių, nuo duonos nupjaustom žievę, supjaustom mažesniais gabalėliais ir įkuriame orkaitėje maždaug valandą. Kuo ilgiau duona praleis orkaitėje, tuo labiau sudžius ir tuo labiau pakeis skonį.
3. Kol duona džiovinasi orkaitės šilumoje, paruošiama skarda, kurioje formuosis tortas. Iš kepimo popieriaus iškerpamas formos dugno dydžio apskritimas ir formos šono pločio juosta. Popierinės detalės ištepamos aliejumi ir prilipinamos prie formos. Šį žingsnį galima ir praleisti, bet skyrus jam laiko, tortas labai lengvai išsilukštena iš formos be didelių nuostolių.
4. Sudžiūvusios duonos riekelės sutrupinamos. Tam reikalui aš panaudojau kokteilinę. Į trupinius įmaišomas cinamonas.
5. Maždaug trečdalis juodosios duonos trupinių sumaišomas su tirpintu sviestu. Gauta masė suspaudžiama formos dugne ir padedama į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
6. Per tą laiką išplakama grietinėlė. Dar išplaunami indai ir sutvarkoma virtuvė. Arba panaršoma feisbuke ar pintereste.
7. O dabar smagioji dalis - sluoksniavimas. Ant duonos sluoksnio tepama uogienė, plakta grietinėlė, vėl duona, uogienė, plakta grietinėlė ir galiausiai vėl duonos sluoksnis. Jei tik yra noro, tortą galima dekoruoti kaip tik norisi. Šįkart likusią grietinėlę užtepiau ant torto viršaus, o prieš skanaujant apibarsčiau juodaisiais serbentais.
8. Tortą reikėtų bent porą valandų palaikyti šaldytuve, o geriau palikti jį ten ilsėtis per naktį.

Recepto idėja iš kolegės D.

Ar gaminsiu dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šįkart man mažokai buvo grietinėlės. Niekas dėl to nesiskundė, bet man norėjosi jos daugiau.

Gyvūnėlių formos keksiukai

Iš tiesų tai ne tik gyvūnėlių, bet ir traukinio bei gėlyčių.
Kažkada seniai seniai, kai Maximoje buvo eilinė kepimo reikmenų akcija-atrakcija prisipirkau silikoninių kepimo formų. Po kiek laiko per kitą akciją ir traktorių nusipirkau. O per praėjusias Kalėdas gavau dovanų tas gėlytes. Bet taip visos draugiškai ir prasivoliojo spintelės galiniame kampe ilgai ir nuobodžiai, kol vieną vakarą tą karvę užtiko smalsioji dukterėčia. Gavau paaiškinti, kas tai yra ir kam tai naudojama. Po to pusantros dienos mažoji visiems aiškino, kad ji su teta keps keksiuką karvę. O jau kai pasižadi ką nors iškepti mažajai, pažadus tenka tęsėsi. Ir kuo skubiau, tuo geriau.
Receptą radau internetinių forumų ir temų komentaruose, todėl šaltinio šįkart nenurodysiu. Bet jei kas nors atpažinsite save, drąsiai prisipažinkit.

 Naudota: 

1 stiklinė cukraus
4 kiaušiniai
1 stiklinė miltų

Gaminimas: 

Pirmiausiai iki grietinės konsistencijos išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Kadangi turiu didelį ir stiprų virtuvinį kombainą, šis procesas teužtrunka porą minučių. Į baltymų masę supilami kiaušinių tryniai ir miltai. Sumaišoma iki vientisos masės. Keksiukų formos ištepamos aliejumi, pabarstomos miltais. Į formeles supilama tešla ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Man pakako 20 minučių.

Ar kepčiau dar kartą? Tikriausiai taip. Jei mažoji vėl norės keksiuko karvės ar keksiuko kiaulės.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus! Nerealiai saldu! O pats biskvitas toks labai paprastas kiaušininis senovinis.

Serbentinis krembriulė pyragas

Įžangos dalis apie uogas.
Kai namuose prasitariau, jog planuoju kepti agrastinį pyragą, kilo lengvas pasipiktinimas ir protestas. Anot protestuotojų, reikia gaminti agrastų uogienę, nes ji per skani, kad būtų galima to vienintelio krūmo uogeles sunaudoti pyragui, kuris dar vargiai ar bus skanus. Turėdama tai mintyje, išėjau rinkti raudonųjų serbentų. Įsitaisiau šlapiame krūme ir skabiau uogeles, kai prisiminiau, jog prižadėjau močiutei kokį puslitriuką raudonųjų. O jų ne kažin kiek liko po mano paskutinio paskabymo. Velniava. Persimečiau į juodųjų serbentų krūmą. Namo parsinešiau dubeniuką dviejų spalvų serbentų. Nuo to pyrago skonis tikrai nenukentėjo, tapo tik dar įdomesnis.

Įžangos dalis apie krembriulė.

Jau labai seniai norėjau pagaminti krembriulė. Ir IKEA indelius nusipirkau, ir fakelą-karamelizatorių. Bet vis kažko trūko - ar tai progos, ar tai įkvėpimo. Proga atsirado, ją ir griebiau už ragų.
Krembriulė dažnai pasitaiko labai panašus į kiaušinienę. Saldžią, gerai išplaktą ir su karamelės stogeliu. Suprantu, kodėl jis toli gražu ne kiekvienam patinka. Man pačiai retai pasitaiko paragauti krembriulė, kuriame kiaušinis nesijaustų taip smarkiai. Tad štai šis receptas yra labai toli nuo tos saldžios kiaušinienės. Tikriausiai todėl, kad įdaro didžiąją dalį sudaro sirupas, kiaušinių jame nė kiek nesijaučia. Juos labai smagiai užgožia uogų rūgštelė.

 Naudota: 

Tešlai reikės: 
125 g sviesto
100 g cukraus pudros
žiupsnelio druskos
250 g miltų
2 kiaušinių trynių
2 šaukštų pieno

Kremui reikės: 
450 g serbentų
200 g cukraus
4 kiaušinių

Gaminimas: 

1. Pirmiausia - tešla. Šįkart labai tingėjau minkyti viską rankomis, todėl pajungiau savo mylimiausią virtuvinį įrenginį - didžiulį virtuvinio kombaino mikserį. Viską dariau labai greitai, kad neatšiltų ir neištirptų sviestas. Pirmiausiai sviestas išminkomas su cukraus pudra, druska ir miltais, kol viskas virsta maždaug duonos trupiniais. Įminkomi kiaušinių tryniai ir pienas. Tešlos negalima perminkyti ir ilgai šildyti rankomis, nes ištirps sviestas ir tešla nebebus traški. Iš tešlos suformuojamas rutulys, apvyniojamas maistine plėvele ir padedamas bent valandai į šaldytuvą.
2. Iš atšaldytos tešlos rutulio iškočiojamas plonas tešlos lakštas ir juo išklojama sviestu ir miltais ištepta kepimo forma. Ant tešlos klojamas maistinės folijos lakštas, užberiamos pupelės ir tešla kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių. Išėmus pupelės tešla kepama dar 10-15 minučių. Ir tada jau kantriai laukia įdaro.
3. Serbentai puode užpilami 100ml vandens ir 100 g cukraus bei pakaitinami 8-10 min, kol uogelės suminkštėja, o vanduo sutirštėja ir tampa sirupu. Uogos nukošiamos. Tiek sirupas, tiek uogos paliekami atvėsti.
4. Kitame dubenyje išplakami kiaušiniai ir 50 g cukraus, kol susidaro lengvos putos. Įplakama grietinėlė ir atvėsęs sirupas. Mišinys nukošiamas.
5. Atvėsusios uogos suklojamos plonu sluoksniu į jau iškeptą tešlos formą. Supilamas kremas, šaunama į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama 35-40 minučių. Aš kepiau ilgiau, apie 45 minutes. Iškepęs kremas turi vos drebėti pajudinus jo skardą. Paliekama visiškai atvėsti. Maniškis ilsėjosi visą naktį.
6. Smagioji dalis. Atvėsusio pyrago viršus apibarstomas likusiu cukrumi ir apdeginamas fakelu-karamelizatoriumi, kol ištirpsta ir pyrago paviršius sukietėja. Neturint fakelo, pyragą galima kelioms minutėms pašauti į iki 200 ar 220 laipsnių įkaitintą orkaitę.
7. Valgom iš karto. Vėliau deginto cukraus sluoksnis ištirpsta ir nelieka jo traškesio.

Idėja iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Panašu, kad išbandysiu įvairias uogas ir, tikriausiai, vaisius. Tai tikrai universalus desertas, lengvai pasiduodantis gaminančiojo fantazijos vingiams. Norint saldesnio pyrago, galima naudoti saldesnes uogas ar vaisius. Kaži, kas gautųsi iš persikų?

  

Juodųjų serbentų saldainiukai

Savo šeimos valgymo įpročius pažįstu gan neblogai. Ir žinau, kad jei raudonųjų serbentų drebučiai ir agrastų uogienė dar turi gan neblogą tikimybę būti suvartos, tai juodųjų serbentų uogienė lentynoje rūsyje gali prakiurksoti ir keletą metų. O ir dovanoti ją nėra įdomu, nes juodųjų serbentų uogienę pasigaminti gali sugalvoti bet kas. Užtat lyg tyčia viename konservavimui skirtame žurnalėlyje aptikusi serbentų saldainių receptą greitai supratau, kad radau sprendimą, ką daryti su juodaisiais serbentais. Nors ir saldainiai ar kiti saldumynai namuose nėra prioritetinis maistas, bet šie saldainiukai tikrai bus suvartoti.

Naudojau:

350 ml juodųjų serbentų sulčių
350 ml virinto vandens
1 citrinos sultis ir žievelę
4 puodelius cukraus
70 g želatinos

Gaminimas: 

1. Želatina užpilama sultimis ir paliekama išbrinkti. Kadangi juodųjų serbentų sultys gana tirštos, aš jas gerai išmaišiau su želatina, kad ji tolygiai išbrinktų.
2. Cukrus gerai sumaišomas su vandeniu ir citrinos sultimis, suberiamos citrinos žievelės ir palaikoma ant silpnos ugnies apie 3 minutes. Pakaitintas mišinys nuolat maišomas, kol ištirpsta cukrus.
3. Į sirupą supilama želatina su sultimis ir nuolat maišoma, kol ištirspta želatina.
4. Indas, kuriam bus stingdoma masė, išklojamas maistine plėvele, ištepama kokosų aliejumi, kad masė nepriliptų prie plėvelės.
5. Pradėjusi stingti masė supilama į indą ir dedama į šaldytuvą. Aš ją ten laikiau per naktį.
6. Iš šaldytuvo ištraukta sustingusi masė supjaustoma norimo dydžio ir formų gabalėliais. Galima juos dar papildomai apvolioti cukruje.

Originalus receptas iš žurnalo Moters savaitgalis. Konservavimas.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Gal kokių įdomesnių prieskonių įdėčiau, pavyzdžiui gvazdikėlio. Ir mažiau cukraus. Mano asmeniniam skoniui šie saldainiukai gavosi smarkiai per saldūs ir per mažai jaučiasi serbentų skonis. Gal dar pabandyčiau gaminti ir iš kitų uogų ar vaisių sulčių.

Vaniliniai keksiukai su uogomis ir kremu

Rašyti šio įrašo įsitaisiau terasoje. Buvo saulėtas, nors ir vėsokas rytas. Gan greit pakilo vėsus vėjas, todėl įsisupau į vilnonį pledą. Pasislėpė ir saulė. Vėsoka jau ir po pledu. O vėjas tik stiprėja, medžius prie žemės tik lenkia.
O rašyti noriu apie labai karštą, tikriausiai karščiausią šiais metais, dieną vaikiuko krikštynoms keptus keksiukus. Kadangi keksiukai turėjo atlaikyti ne tik kelionę į kitą miestą, bet ir didelį karštį, rinkomės ne patį skaniausią, bet geriausiai formą išlaikantį kremą. Panašu, kad planą įgyvendinti pavyko.
Pats keksiuko biskvitas labai paprastai ir greitai pagaminamas, nėra per saldus, o ir skonis jo lengvas. Kremo, pagaminto iš nurodyto kiekio produktų, pakako 36 keksiukams ir dar liko. O kremą tepiau jo tikrai negailėdama. Pačių keksiukų, tiesa, gavosi 20. Beveik tiek ir reikėjo. Tiek keksiukus, tiek kremą gaminau pagal amerikietiškus receptus, kur visų produktų kiekiai surašyti ne gramais, o puodeliais ir šaukšteliais. Gamindama produktus taip ir matavau. Tam turiu nusipirkusi specialius semtuvėlius ir šaukštelius, todėl niekada jų nekonvertuoju į gramus ir visada žinau, kad produktus atmatuoju tiksliai. Konvertuoju nebent sudarydama pirkinių sąrašą ir skaičiuodama, kiek sviesto, cukraus ar kreminio sūrio reikia nusipirkti. Tam puikiai pasitarnauja internetuose randamos skaičiuoklės. Šiame recepte kiekius taip ir surašiau - puodeliais ir šaukšteliais.

Naudojau:

2,5 puodelio miltų
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
4 kiaušinius
1,5 puodelio cukraus
1 puodelį saulėgrąžų aliejaus
1 puodelį grietinės
1 šaukštelį vanilės ekstrakto
braškes ir avietes

Kremui reikės:
1,5 puodelio ir 2 šaukštų cukraus
2/3 puodelio vandens
6 kiaušinių baltymus

Gaminimas: 

1. Pradedame nuo keksiukų. Dubenyje sumaišomi sausi produktai - miltai, kepimo milteliai ir druska.
2. Atskirame dubenyje iki lengvų putų išplakami kiaušiniai, suberiamas cukrus ir taip pat gerai išplakama. Dar įplakamas aliejus ir vanilė.
3. Į kiaušinio ir cukraus plakinį per porą kartų įmaišomi miltai ir grietinė. Maišoma, kol masė taps vientisa.
4. Keksiukų kepimo skarda išklojama popieriniais krepšeliais ir į juos įdedama po vieną ar po keletą uogų, priklausomai nuo jų dydžio ir įnorių.
5. Keksiukų tešla supilama į krepšelius ir kepama iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
5. Iškepę keksiukai ištraukiami iš orkaitės ir paliekami ramybėje, kol visiškai ataušta.
6. Kol keksiukai aušta, ruošiamas kremas. Nedideliame puode užkaitinamas vanduo ir 1,5 puodelio cukraus. Virinama maišant, kol ištirpsta cukrus. Sirupas užverdamas ir keletą minučių pavirinamas.
7. Atskirame dubenyje iki minkštų putų išplakami kiaušinių baltymai. Susiformavus putoms ir jų viršūnėlėms, pamažu sudedami likę 2 šaukštai cukraus ir plakama toliau, kol cukrus gerai išsimaišo.
8. Užviręs sirupas pamažėle, bet nuolatine srove ir nuolat iš lėto maišant supilamas į kiaušinių baltymų masę. Jau kai sirupas visas supiltas, pradedama plakti dideliu greičiu ir plakama, kol mišinys visiškai atvėsta ir susiformuoja tvirtos, bet ne sausos, blizgios viršūnėlės. Plakama apie 7 minutes.
9. Keksiukai iš karto puošiami kremu ir uogomis, jei tik norisi. Taip papuošti keksiukai gali atlaikyti porą dienų.

Originalus keksiukų receptas iš Natasha's Kitchen. 
Originalus kremo receptas iš Martha Stewart. 

Agrastų uogienė

Užderėjo šiemet vienintelis kiemo agrastų krūmas taip, kad net šakos linksta nuo uogų svorio. O štai būna tokių dienų, kai taip nenori daryti to, ką būtinai reikia padaryti (arba apskritai neturi ką veikti), kad pradedi uogienes virti. Nesu aš nei didelė uogienių valgytoja, nei didelė jų virėja. Labiausiai einamos būna viduržiemį spanguolių ir bruknių uogienės arba šaltalankių tyrė. Pastaroji gal net labiausiai būna vartojama. Kai jau pradeda visokios slogos ir peršalimai kabintis, šaltalankių arbata labai gerai viską sudėlioja į vietas.

Tai štai, agrastai. Keista uoga. Ir neaišku, ką iš jos daryti, kai uždera kaip reikalas. Šaldytų jų tikrai niekas nevalgys, o štai uogienė gal bus suvartota. Galų gale, tikrai tiks valgomoms dovanoms. Ji tokia gaiviai rūgštaus skonio. Turėtų tikti prie kokių sūrių, bet aš ją gal sunaudosiu kepant ir dekoruojant keksiukus. Jau kirba mintis išbandyti. Niekas nenorit keksiukų su agrastų uogiene? 

Naudojau: 

500 g agrastų uogų

1/4 citrinos sulčių

500 g cukraus

Gaminimas: 

Agrastai, citrinos sultys ir 200 ml vandens užverdami puode ir verdami apie 15 minučių, kol uogos ištęžta. Supilamas cukrus ir kaitinama apie 10 minučių vis maišant, kol cukrus ištirpsta. Šiam ištirpus mišinys verdamas apie 10 minučių ant kaitrios ugnies, nugriebiant susidarančias putas. Išvirusi uogienė supilstoma į iškaitintus stiklainėlius ir laikoma vėsioje tamsioje vietoje.

Originalus receptas iš BBC Good Food. 

Ar gaminčiau dar kartą? Gaminsiu dar kartą ir šią vasarą, nes tas krūmas tikrai pašėlo, o uogienė tikrai įdomaus skonio ir gali būti universaliai panaudota, ne vien arbatoms virti. 

Idėjos kitam kartui? Tokių nėra šįkart. 

Šeivamedžių žiedų sirupas

Šeivamedžių žiedų sirupas turėjo būti sesės projektas. Kažkur paragavo, kažkur pabandė, kažkur rado receptą ir užsidegė - darysiu šeivamedžių sirupą. Nejau prieštarausi?

Priskynė didžiulį kalną šeivamedžių ir tada visą dieną kartu skabėm žiedukus nuo šakučių. Nugarą paskaudo, nuo kvapo jau net pykino. Tuo sesės dalyvavimas sirupo gaminime ir baigėsi. Tiesa, vieną kartą užvirė sirupą ir kelis kartus pamaišė besigaminantį sirupą. Visą kitą liko padaryti man. Dabar jau galiu savimi didžiuotis ir girtis, kad Kalėdų dovanas šiais metais pradėjau ruošti ypatingai anksti. 

Kam naudoti šeivamedžių sirupą? Sako, skanu su blynais ir ledais, taip pat tinka kabinantis peršalimo ligoms. Kol kas nebandžiau, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. 

Koks jo skonis? Švelnus, lengvas gėlyčių skonis. Paragavau vos truputį (nevartoju gi cukraus), kad žinočiau, kas tai per daiktas.
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.


Naudojau: 

Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos

Gaminimas: 

Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.

Originalus receptas iš Neringos blogas.

Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :) 

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir zefyriniu kremu

Labai mėgstu kepti saldumynus ir, kaip bebūtų keista, galiu jų ramia širdimi nevalgyti. Tikriausiai todėl juos dažniausiai kepu kokia nors proga, arba kai kas nors paprašo.
Keksiukų kepimas ir puošimas kremais ar kitais dekoratyviniais elementais man yra tarsi meditacija. Be galo mėgstu patį ruošimosi kepti procesą - sumąstau, koks bus biskvitas, koks prie jo derėtų kremas ir kaip jį dekoruoti. Kartais užtenka tik kremo kepurėlės, o kartais reikia pasitelkti visus fantazijos ir interneto platybių resursus ir puošti iš saldainių sudėliojant monstrų veidukus.
Neseniai kepiau ganėtinai klasikinį variantą - šokoladinius keksiukus su vyšniomis. O kad kremas atlaikytų karščius, buvo pasirinktas zefyrinis (marshmallow) kremas.

Keksiukų tešlai reikės: 
150 g juodo kartaus šokolado
150 g sviesto
3 kiaušinių
100 g cukraus
50 g miltų

Kremui reikės: 
1 šaukšto želatinos
1/3 puodelio ir 1/4 puodelio vandens
1 puodelio cukraus

Keksiukų gaminimas:

Šokoladas ir sviestas ištirpinamas mikrobangėje. Kiaušiniai ir cukrus išplakami iki lengvų putų. Į kiaušinio plakinį supilami miltai ir viskas išmaišoma. Galiausiai supilamas šokolado ir sviesto mišinys ir viskas išmaišoma iki vientisos masės.
Keksiukų skarda išklojama norimos spalvos popierėliais. Į popierėlius iš pradžių sudedamos vyšnios be kauliukų. Vėliau supilama tešla. Kad būtų paprasčiau tešlą supilstyti į popierėlius, iš pradžių ją supyliau į ąsotį vandeniui ir jau tada po truputį supilsčiau. Kadangi tešla gaunama labai skysta, pilstant tešlą šaukštu viskas aplinkui smarkiai išsimurzina.
Keksiukai kepami iki 240 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių. Iš orkaitės ištraukti keksiukai paliekami ataušti ir tik ataušę puošiami kremu.
Kai keksiukai jau beveik atvėsę, galima pradėti gaminti kremą. Jį reikės sunaudoti iš karto, todėl neverta skubėti su jo gamyba.
Želatina užpilama 1/3 puodelio vandens ir paliekama išbrinkti. Kol želatina brinksta, mažame puode užvirinti likusį 1/4 puodelio vandens ir cukrų. Sirupą virti, kol jis gerai įsiburbuliuos, šlapiu silikoniniu šepetėliu vis perbraukiant puodo šonus, kad nesusikristalizuotų cukrus. Užvirusį sirupą supilti į išbrinkusią želatiną ir viską gerai išmaišyti, kol želatina ištirps, maždaug vieną minutė. Pravėsęs mišinys plakamas mikseriu dideliu greičiu apie 10 minučių, kol susiformuoja minkštos ir blizgios "viršukalnės".
Keksiukai iš karto puošiami kremu, kadangi jis labai greitai stingsta. O kad būtų gražiau, keksiukų kepurėles papuošiau trešnėmis.

Iš tokio kiekio tešlos gavosi 10 keksiukų. Kremo irgi užteko visiems, atliko labai nedaug. Keksiukai buvo minkšti, drėgni ir labai šokoladiniai, o kremas - tikras tąsus zefyras.

Originalūs receptai: keksiukų receptas iš Saulėtos virtuvės, kremo - iš Martha Stewart Cupcakes knygos.

Kepti greipfrutai

Sprendimas nevalgyti kvietinių miltų gaminių, cukraus ir pieno produktų dažnai apsunkina pasirinkimą maisto. Ypač, kai užsinori deserto. Tada tenka pasitelkti visus fantazijos likučius ir gerai paieškoti internetuose, kuriuose tikrai daug idėjų sveikiems desertams. O ir kai taip karšta nesinori nieko labai sudėtingo ir ilgai gaminamo. Todėl kepti greipfrutai pasirodė labai gera išeitis.

Naudojau: 
2 greipfrutai
1 bananas
2 šaukštai medaus
žiupsnis cinamono



Gaminimas: 
Medų ištirpinau mikrobangėje (jei medus skystas, to daryti nebūtina). Greipfrutus perpjoviau pusiau ir aptepiau medumi, pabarsčiau cinamonu ir sudėjau pjaustyto banano griežinėlius. Kepiau iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ant aukščiausios lentynėlės grilio režimu 8 minutes.

Idėja iš She Wears Many Hats.

Ar gaminčiau dar kartą? O taip. Super paprastas, super greitai pagaminamas desertas be nereikalingo cukraus ir kitų žalingų medžiagų. Taip ruoštas greipfrutas labai tinka ir pusryčiams ar lengvam užkandžiui karštą dieną. O jau kvapas koks!

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Nemanau, kad yra labai daug ką keisti. Bet gal dar pabandyčiau su imbieru vietoj cinamono. Ir su braškėmis. Taip, braškes būtinai reik išbandyti.
Tik jei dar rasčiau instrukciją, kaip šitus greipfrutus valgyti neišsiterlinant iki alkūnių ir ausų, labai džiaugčiausi.

Paleo bananų duona

Naudojau: 

6 kiaušiniai
2 šaukštai kokosų aliejaus
2 šaukštai kokosų kremo
truputėlis vanilės esencija
3 dideli sutrinti prinokę bananai
2 puodeliai ryžių miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
1/2 šaukštelio malto cinamono
žiupsnis malto muskato riešuto

Gaminimas: 
1. Kiaušinius gerai išplakti su kokosų aliejumi, kokosų kremu, vanile ir bananais. Gamindama šį pyragą aš ir pradžių gerai iki lengvų putų išplakiau kiaušinius ir tik po to sudėjau likusius ingredientus.
2. Atskirame dubenyje sumaišyti sausus produktus - migdolų miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir muskato riešutą.
3. Sausus produktus įmaišyti į kiaušinių ir bananų mišinį.
4. Tešlą supilti į sviestu išteptą kepimo skardą keksams.
5. Kepti 50-55 minutes 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol per vidurį paspaustas kepalėlis iškils į pradinę padėtį.

Originalus receptas iš Claire Yates "Optimali sveikata pagal paleo mitybą".

Ar gaminsiu dar kartą? Paleo bananų duoną dar tikrai gaminsiu (nes kartais tikrai labai norisi pyrago), bet tikriausiai pagal kitokį receptą.

Ką darysiu kitaip kitą kartą? Pirmiausiai bandysiu bandyti kepti su migdolų miltais. Ryžių miltai suteikia tokį sausą keistą skonį. Antra, į pačią tešlą dėčiau kokių nors džiovintų vaisių - datulių ar razinų, kad būtų nors truputėlį saldžiau. Dabar gi keksas (ar pyragas) gavosi ir labai sausas, ir nė trupučio nesaldus - tikra duona. Todėl labai norėjosi ko nors ant jo užtepti. O kadangi desertai yra mano smarkiai stiprioji pusė, tikrai dar pabandysiu šį receptą pagerinti pagal savo pomėgius.
And yes, šiame recepte nei cukraus, nei kokių nors jo pakaitalų nėra. Paleo, vienok.