Brokolių pesto

Dar viena istorija apie virtuvėje per ilgai užsibuvusį ir savo paskirties ilgai neradusį produktą. Šįkart toks pasimetėlis buvo brokolis. Jau ir gelstelėjęs, ir padžiuvęs, bet per savaitę taip ir nesulaukęs deramo dėmesio. Vis buvo minčių sunaudoti jį sriubai ar salotoms, tačiau jos taip ir nebuvo realizuotos. Kol benaršant po blogų ir Pinteresto platybes už akių užkliuvo bazilikų pesto receptas. Lyg tyčia, visi produktai buvo virtuvėje arba darže. Taip vargšas senstelėjęs brokolis rado savo paskirtį. Ir, sakyčiau, tikrai neprastą.
Kur naudoti tokį pesto? Bet kur, kur naudojamas ir įprastinis pesto - makaronų patiekalams, salotoms ar pan. Mes jį bandėme su avinžirnių paplotėliais (šie gavosi smarkiai nefotogeniški ir bus aprašyti iškart, kai tik pavyks iškepti padoriai atrodančią porciją) ir juoda rugine duona. Turėtų jis tikti ir šalia humuso, kaip padažas agurkų, morkų ar salierų gabalėliams.
Beje, brokolių pesto galėtų būti ir gera maistinė dovana. Tik tuomet gaminti reikėtų kelios dienos prieš dovanojimą. Porą dienų pastovėjęs jis yra tikrai skanesnis, negu ką tik pagamintas.

Naudojau: 

1 brokolį
saują petražolių lapų
saują bazilikų lapų
saują moliūgų sėklų
pusės citrinos žievelę
pusės citrinos sultis
pusę puodelio alyvuogių aliejaus
druską ir šviežiai maltus pipirus

Gaminimas: 

Brokoliai supjaustomi vidutinio dydžio kekėmis. Visi produktai sudedami į dubenį (ar virtuvinį kombainą) ir sumalami blenderiu iki maždaug vientisos masės. O tada skanaujama ir gardinama tuo, ko pagal skonį trūksta. Man trūko citrinos sulčių, druskos ir alyvuogių aliejaus. Gautas pesto valgomas iškarto arba laikomas šaldytuve.

Originalus receptas iš In Pursuit of More.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Tai vienas tų patiekalų, kurie labai pavaldūs asmeniniam skoniui ar pomėgiams, todėl kiekvieną kartą gaminant reikia skanauti ir produktų dėti tiek, kiek norisi.

Šeivamedžių žiedų sirupas

Šeivamedžių žiedų sirupas turėjo būti sesės projektas. Kažkur paragavo, kažkur pabandė, kažkur rado receptą ir užsidegė - darysiu šeivamedžių sirupą. Nejau prieštarausi?

Priskynė didžiulį kalną šeivamedžių ir tada visą dieną kartu skabėm žiedukus nuo šakučių. Nugarą paskaudo, nuo kvapo jau net pykino. Tuo sesės dalyvavimas sirupo gaminime ir baigėsi. Tiesa, vieną kartą užvirė sirupą ir kelis kartus pamaišė besigaminantį sirupą. Visą kitą liko padaryti man. Dabar jau galiu savimi didžiuotis ir girtis, kad Kalėdų dovanas šiais metais pradėjau ruošti ypatingai anksti. 

Kam naudoti šeivamedžių sirupą? Sako, skanu su blynais ir ledais, taip pat tinka kabinantis peršalimo ligoms. Kol kas nebandžiau, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. 

Koks jo skonis? Švelnus, lengvas gėlyčių skonis. Paragavau vos truputį (nevartoju gi cukraus), kad žinočiau, kas tai per daiktas.
Iš to sesės priskinto kalno šeivamedžio žiedų gavome daug nedidelių buteliukų, išviso apie 6 litrus, sirupo. Specialiai sirupą pilsčiau į mažus stiklainiukus ir buteliukus, kad turėčiau Kalėdoms dovanų. Jau nemažai metų savo šeimos nariams dovanoju valgomas dovanas. Panašu, kad šiemet visi be jau iš anksto užsakytos trauktinės gaus ir šeivamedžių sirupo.


Naudojau: 

Kalną šeivamedžių žiedų kekių (sesė sakė,kad apie 200 vnt.)
4 litrai vandens
4 kg cukraus
4 citrinos

Gaminimas: 

Pirmiausia nuo kekių nuskabomi žiedeliai. Jei mažučiai, smulkučiai ir trapūs, bet mes nesismulkinom ir nuskabėm ganėtinai grubiai.
Puode užvirinamas vanduo su cukrumi. Kai cukrus ištirpsta, įspaudžiamos citrinos sultys ir visas sirupas supilamas į dubenį su nuskabytais šeivamedžių žiedukais.
Sirupas brandinamas dubenyje tris dienas vis pamaišant kartą per dieną.
Šeivamedžių prisigėręs sirupas nusunkiamas. Aš tą dariau du kartus - iš pradžių per smulkų sietuvą, o vėliau - per popierinį rankšluostį. Nusunkimui galima naudoti ir kavos filtrus, tačiau jei jų po ranka nėra, puikiai tinka ir popieriniai virtuviniai ranšluosčiai.
Nusunktas sirupas supilstomas į iškaitintus stiklainius ar buteliukus ir laikomas vėsioje bei tamsioje patalpoje. Tikiuosi, kad iki Kalėdų išstovės.

Originalus receptas iš Neringos blogas.

Ar gaminčiau dar kartą? Dar nežinau, galėsiu pasakyti po to, kai sirupas bus išbandytas ir įvertinas. Kol kas man asmeniškai žiedų skabymas ir jų kvapas ne itin patiko. Tiesa, pats sirupas kvepia gerokai geriau, negu žiedai.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Vienareikšmiškai, mažesnį kiekį :) 

Orkaitėje keptos bulvės su paprikomis ir dešrelėmis

Būna dienų (ir gan dažnai), kai nesinori jokių įmantrių patiekalų, madingų produktų ir keistų jų derinių. Kai nesinori jokių bolivinių balandų, tobinambų, batatų, šparaginių žirnelių, tamari padažų ar kokosų pieno ar ko nors panašaus. Ir aišku, kai nesinori ilgai ruošti, skusti, lupti, pjaustyti, apkepti, apvirti, patroškinti, nuolat kaitalioti temperatūrą ar kelias valandas troškinti ir ilgai laukti, kol bus galima valgyti tą neaišku kelintą pasaulio stebuklo. Kai norisi kažko tokio paprasto, kad vien iš ingredientų sąrašo gali nuspėti, koks bus galutinis patiekalo skonis, ir ar jis tau patiks. Kai norisi patiekalą paruošti per penkiolika minučių ir jį kepti dar tiek pat.
Toks ir buvo šis bandymas - orkaitėje keptos bulvės su dešrytėmis. Dar paprikomis. Ir suvalgytas jis buvo labai greitai, net nespėjau pastebėti, kada išnyko.

Naudojau: 


20 mažų šviežių bulvyčių
1 geltona paprika
1 žalia paprika
1 raudona paprika
5 medžiotojų dešrelės
žiupsnis džiovinto rozmarino
1 šaukštelis su kaupu rūkytos paprikos miltelių
druskos ir pipirų

Gaminimas: 

Nuskustas bulvytes supjaustyti į keturias dalis. Paprikas ir dešrytes supjaustyti norimo dydžio ir formos gabalėliais. Visus produktus sumesti į kepimo skardą, apiberti pipirais, druska, rozmarinais ir paprikos milteliais, gausiai apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Galiausiai arba viską rankomis sumaišyti, arba kelis kartus krestelėti skardą, kad visi produktai ir prieskoniai susimaišytų. Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 25 minutes arba kol bulvytės apskrus.

Originalus receptas iš Damn Delicious.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikriausiai, kad taip. Super lengvai pagaminamas iš labai paprastų ingredientų patiekalas. Dar ir toks pusėtinai sveikas.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Nežinau, kas man atsitiko su tuo aštrumu, bet ir čia norėtųsi truputėlio jalapeno arba kajeno pipiriukų. Arba dar kelių griežinėlių chozizo dešrytės.

Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis ir zefyriniu kremu

Labai mėgstu kepti saldumynus ir, kaip bebūtų keista, galiu jų ramia širdimi nevalgyti. Tikriausiai todėl juos dažniausiai kepu kokia nors proga, arba kai kas nors paprašo.
Keksiukų kepimas ir puošimas kremais ar kitais dekoratyviniais elementais man yra tarsi meditacija. Be galo mėgstu patį ruošimosi kepti procesą - sumąstau, koks bus biskvitas, koks prie jo derėtų kremas ir kaip jį dekoruoti. Kartais užtenka tik kremo kepurėlės, o kartais reikia pasitelkti visus fantazijos ir interneto platybių resursus ir puošti iš saldainių sudėliojant monstrų veidukus.
Neseniai kepiau ganėtinai klasikinį variantą - šokoladinius keksiukus su vyšniomis. O kad kremas atlaikytų karščius, buvo pasirinktas zefyrinis (marshmallow) kremas.

Keksiukų tešlai reikės: 
150 g juodo kartaus šokolado
150 g sviesto
3 kiaušinių
100 g cukraus
50 g miltų

Kremui reikės: 
1 šaukšto želatinos
1/3 puodelio ir 1/4 puodelio vandens
1 puodelio cukraus

Keksiukų gaminimas:

Šokoladas ir sviestas ištirpinamas mikrobangėje. Kiaušiniai ir cukrus išplakami iki lengvų putų. Į kiaušinio plakinį supilami miltai ir viskas išmaišoma. Galiausiai supilamas šokolado ir sviesto mišinys ir viskas išmaišoma iki vientisos masės.
Keksiukų skarda išklojama norimos spalvos popierėliais. Į popierėlius iš pradžių sudedamos vyšnios be kauliukų. Vėliau supilama tešla. Kad būtų paprasčiau tešlą supilstyti į popierėlius, iš pradžių ją supyliau į ąsotį vandeniui ir jau tada po truputį supilsčiau. Kadangi tešla gaunama labai skysta, pilstant tešlą šaukštu viskas aplinkui smarkiai išsimurzina.
Keksiukai kepami iki 240 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12 minučių. Iš orkaitės ištraukti keksiukai paliekami ataušti ir tik ataušę puošiami kremu.
Kai keksiukai jau beveik atvėsę, galima pradėti gaminti kremą. Jį reikės sunaudoti iš karto, todėl neverta skubėti su jo gamyba.
Želatina užpilama 1/3 puodelio vandens ir paliekama išbrinkti. Kol želatina brinksta, mažame puode užvirinti likusį 1/4 puodelio vandens ir cukrų. Sirupą virti, kol jis gerai įsiburbuliuos, šlapiu silikoniniu šepetėliu vis perbraukiant puodo šonus, kad nesusikristalizuotų cukrus. Užvirusį sirupą supilti į išbrinkusią želatiną ir viską gerai išmaišyti, kol želatina ištirps, maždaug vieną minutė. Pravėsęs mišinys plakamas mikseriu dideliu greičiu apie 10 minučių, kol susiformuoja minkštos ir blizgios "viršukalnės".
Keksiukai iš karto puošiami kremu, kadangi jis labai greitai stingsta. O kad būtų gražiau, keksiukų kepurėles papuošiau trešnėmis.

Iš tokio kiekio tešlos gavosi 10 keksiukų. Kremo irgi užteko visiems, atliko labai nedaug. Keksiukai buvo minkšti, drėgni ir labai šokoladiniai, o kremas - tikras tąsus zefyras.

Originalūs receptai: keksiukų receptas iš Saulėtos virtuvės, kremo - iš Martha Stewart Cupcakes knygos.

Kreminė kukurūzų sriuba

Nežinau, kaip tai atsitinka, bet kartais namie prisikaupia nesuskaičiuojamas kiekis kokio nors produkto - alyvuogių, marinuoto imbiero, žirnelių, kukurūzų, burokėlių ar ko nors panašaus, kas gali ilgai stovėti spintelėje. Bet vietą tai tas ilgai stovintis maistas užima.
Šįkart tuo keistuoju būdu susikaupė marinuoti kukurūzai. Vien virtuvės spintelėje radau tris skardines, bet jei dar būčiau paieškojusi rūsyje, tikriausiai būčiau aptikusi dar keletą. Bet kokiu atveju, norėjosi tą kukurūzų skardinių kiekį sumažinti. O tam labai tiko kreminė kukurūzų sriuba.

Naudojau: 

3 skardinės kukurūzų
3 šaukštai sviesto
Plonai pjaustyta šoninė
1 svogūnas
1 šaukštas miltų
1 skiltelė česnako
5 puodeliai vandens
6 nedidelės bulvės
1 lauro lapas
Druska ir pipirai
1 puodelis grietinėlės
Lapiniai svogūnai papuošimui

Gaminimas:

1. Puode, kuriame bus verdama sriuba, ištirpinti sviestą ir 8-10 minučių kepinti smulkiai pjaustytą svogūną ir šoninę.
2. Į apkeptus svogūną ir šoninę įdėti pakepti smulkiai pjaustytą ar išspaustą česnako skiltelę ir šaukštą miltų. Viską gerai išmaišyti ir pakepti pusantros minutės.
3. Iš lėto ir nuolat maišant į sriubos puodą supilti 5 puodelius vandens.
4. Vandeniui puode užvirus, sudėti į jį kukurūzus, smulkiai pjaustytas bulves ir lauro lapą. Pasūdyti ir papipirinti.Užvirti ir ant vidutinės ugnies virti 20 min.
5. Sriubai išvirus, dalį jos (maždaug pusę) nupilti į kitą puodą ar dubenį ir sutrinti blenderiu.
6. Sutrintą dalį sriubos supilti atgal į puodą, supilti grietinėlę ir gerai išmaišyti, pabarstyti pjaustytais svogūnų laiškais.

Originalus receptas iš Cooking Classy.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip. Kai tik vėl susikaups nesuprantamas kiekis kukurūzų.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O kodėl nepabandžius paaitrinti šią sriubą? Numanau, kad jalapeno pipiriukas turėtų derėti.

Grilyje keptas kebabas

Namie gan dažnai gaminame orkaitėje keptą kebabą iš Jolitos Koruklu knygos "Turkijos virtuvė. Skaniausi Turkijos patiekalai kasdienai iš šventėms". Kebabo gaminimo procesas labai paprastas, o patiekalas gaunasi sultingas ir gausus skonių. Jį valgome su rytietiška duona, jogurtiniu padažu ir daug daržovių.
Šįkart pabandžiau iškepti kebabą grilyje maltinukus suvyniojusi į foliją. Nuotraukos prastos, nes jau smarkiai temo, kai sėdome vakarieniauti. O vasaros vakarais vakarieniaujame terasoje.

Naudojau: 

1 svogūnas
Sauja mėtų
Sauja petražolių
Druska, pipirai, kuminas
600 g maltos jautienos
2 pomidorai
2 paprikos
2 šaukštai paprikų pastos

Gaminimas:

1. Blenderiu susmulkinamas svogūnas, petražolės ir mėtos.
2. Dubenyje malta jautiena sumaišoma su svogūnų mišiniu, pagal skonį dedama druskos, pipirų ir kumino. Viskas gerai išmaišoma. Mėsą galima kelis kartus iškelti iš dubens ir smarkiai trinktelti atgal.
3. Iš mėsos mišinio formuojami kotletukai. Man gavosi 7 nelabai dideli, bet ir nemaži maltinukai.
4. Kotletukai dedami ant folijos skiaučių, aptepami paprikų pasta ir apkraunami pomidoro ir paprikos griežinėliais.
5. Į foliją gerai suvynioti kotletukai kepami gerai įkaitintame grilyje apie 20 minučių vis pavartant.

Originalus receptas iš Jolita Koruklu "Turkijos virtuvė".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Pasilikčiau ties originaliu receptu ir kepčiau orkaitėje. Kepant grilyje mėsa buvo sausoka. Arba bandyčiau į maltinukų tešlą įdėti kapotų pomidorų arba paprikų pastos.

Lipnūs šonkauliai pagal paleo ir agurkų salotos

Kai rašiau, kad labiausiai  mėgstu burgerius, visai buvau pamiršusi tokį gėrį kaip šonkauliai. Ne tie įprastiniai lietuviški virti, bet amerikietiški lipnūs šonkauliukai. Kai viskas limpa prie pirštų ir žandų, o mėsa tiesiog byra nuo kaulo. Gėris absoliutus. Ir kaimynų šuo laimingas, gavęs kalną kauliukų.
Tam, kad mėsa byrėtų nuo kaulų, sprendimo variantai yra du - arba išmarinuotus šonkaulius porą valandų kepti orkaitėje, arba juos iš pradžių išvirti ir tik tada marinuoti. Šis pastarasis variantas man priimtinesnis, nes nors ir sugebu iškepti sudėtingiausią pyragą, bet neprideginti mėsą man vis dar yra iššūkis.
Prieš keletą metų viename BBC Good Food žurnalo numeryje radau puikų lipniųjų šonkauliukų receptą. Pagal jį, šonkaulius iš pradžių reikia aptroškinti orkaitėje kolos ir vandens mišinyje. Taip, šonkauliai apverdami koloje! Bet skonis - fantastiškas. O lipniojo marinato vienas iš pagrindinių ingredientų yra cukrus ir/arba medus. Taip pat dedamas kečiupas, sojos padažas. Cukraus aš juk nevalgau, kola, kečiupas irgi didelis blogis, todėl pasitelkiau savo mėgstamąją Claire Yates knygą "Optimali sveikata pagal paleo mitybą" ir radau ten puikų šonkauliukų receptą. Marinato lipnumas ir saldumas išgaunamas naudojant datules. Tiesa, autorė siūlo šonkaulius porą valandų kepti orkaitėje. Šioje vietoje nukrypau nuo recepto ir padariau taip, kaip įpratusi ir kaip man saugiau.
Be to, vietoje tamari padažo naudojau sojos padažą, kurio paleo mityba nepripažįsta tinkamu maisto produktu. Tiesiog kartais prabyla mano suvalkietiškų genų dalis ir neleidžia išmesti dar nesugedusio maisto produkto. Prieš pirkdama tamari padažą turiu sunaudoti sojas. Dėl naudoto sojos padažo šis marinatas nėra absoliučiai suderinamas su paleo mityba.
Prie šonkauliukų taip pat padariau labai paprastas, bet be galo skanias agurkų salotas.

LIPNŪS ŠONKAULIAI PAGAL PALEO

Naudojau: 

1,5 kg kiaulės šonkaulių
1 svogūnas
1 morka
2 lauro lapai
Juodieji pipirai ir druska
Marinatui reikės:
Mažos skardinės marinuotų pomidorų be odelės
1 šaukštelio balto vyno acto
3 šaukštai sojos padažo (arba tamari padažo)
2-3 cm ilgio sutarkuotas imbiero gabalėlis
1 jalapeno pipiriukas (be sėklų)
8 datulės be kauliukų
1/2 šaukštelio kajeno pipirų
Šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Gaminimas: 

Iš pradžių išverdami šonkauliai. Į užvirusį vandenį sudedamos daržovės ir prieskoniai - į keturias dalis perpjautas svogūnas, stambiais griežinėliais supjaustyta morka, lauro lapai, pipirai, druska. Sudedami šonkauliai. Kai vanduo vėl užverda, ugnis sumažinama ir karts nuo karto šaukštu nugriebiami riebalai nuo paviršiaus. Išvirę šonkauliai nusunkiami ir paliekami ataušti. Likęs sultinys sunaudojamas sriuboms virti. Kadangi šįkart jo gavosi daugiau, negu sugalvojau jam greito sunaudojimo būdus, viską supilsčiau į šaldymo indelius ir užšaldžiau ateičiai.
Marinato ingredientai virtuviniame kombaine (arba blenderiu) susmulkinami iki maždaug vientisos masės. Paragavus galima vieno ar kito ingrediento įdėti daugiau. Man norėjosi aštrumo, todėl įdėjau papildomai sojos padažo ir kajeno pipiro. Ir vis tiek norėjosi dar aštriau.
Atvėsę šonkauliai aptepami marinatu ir paliekami marinuotis bent 2 valandoms, bet aš juos šaldytuve išlaikiau tikrai ne mažiau kaip parą.
Įkaitinus grilį šonkauliai kepami apie 15-20 minučių, kol gražiai apskrunda. Galima kepti ir orkaitėje. Į stalą tiekiami tuojau pat.

Originalus marinato receptas iš Claire Yates "Optimali sveikata pagal paleo mitybą".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip. Aš gi mėgstu lipniuosius šonkauliukus! Pagal šį receptą viskas pavyko būtent taip, kaip aš mėgstu. Šonkauliukai buvo lipnūs, o mėsa lengvai  byrėjo nuo kauliukų. Taip lengvai, kad pora kauliukų nukrito bekeliant šonkauliukus nuo grotelių į lėkštę. Kačiukų džiaugsmui.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Aštrumo! Norisi daugiau aštrumo! Ir gal datulių dar keliomis daugiau įdėčiau, kad šonkauliukai būtų dar lipnesni. Ir kai pabaigsiu sojų padažą, tikrai naudosiu tamari.

AGURKŲ SALOTOS

Naudojau: 

5 nelabai dideli agurkai

Pusė puodelio graikiško jogurto

Šviežiai malti pipirai

Rausvoji himalajų druska

Krapai

Gaminimas: 

Kaip gaminti salotas? Viską, kas pjaustoma, supjaustyti, kas malama - sumalti. Viską sukrauti į dubenį ir sumaišyti. Ir mėgautis. 

Originalus receptas iš Tried and Tasty. 

Ar gaminčiau dar kartą? Jau ne kartą gaminau ir gaminsiu toliau. 

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Ogi nieko! Labai skanu taip, kaip yra.