Kiaušiniu įdaryti maltinukai

Tikrai nemėgstu apsisunkinti sau vakarų ir po darbo gaminti kokius nors įmantrius ir daug pasiruošimo reikalaujančius patiekalus. Su tokiais galiu krapštytis savaitgalį ar kurią kitą dieną, kai niekur nereikia skubėti. Ir kai tam yra įkvėpimas.
Tokie ir yra šie maltinukai. Jų gaminimui tikriausiai nereikia ir pusvalandžio. Juolab, kad kiaušinius galima išsivirti iš vakaro (ką aš ir padariau). Ingredientai labai paprasti ir dažniausiai turimi virtuvėje. O gamybos procesas nereikalauja specialaus pasiruošimo ar įgūdžių, kuriuos turi tik daug metų gaminančios tetulės.
Rezultatas buvo puikus. Net kirbėjo mintis visus keturis maltinukus suvalgyti vienu prisėdimu. Žinoma, tiek man nebūtų tilpę, bet labai norėjosi. Maltinukų išorė buvo traški, o vidus nė kiek nesausas. Skanūs ir antrą dieną, bet pašildžius mikrobangėje viršutinis sluoksnis netenka traškumo. Be to, juos galima priderinti prie kiekvieno skonio ir, norint, įdėti kokių tik norisi prieskonių.

Reikės: 

4 kietai virtų kiaušinių
400 g maltos mėsos
1 svogūno
1 skiltelės česnako
1 šaukšto garstyčių
žiuspnio smulkintų žalių krapų
druskos, pipirų, maltos čili paprikos
2 nevirtų kiaušinių
3-4 šaukštų miltų
1 stiklinės džiūvėsėlių

Gaminimas: 

1. Malta mėsa sumaišoma su garstyčiomis, smulkintu svogūnu, česnaku ir prieskoniais. Kad būtų greičiau, svogūną ir česnaką sutarkavau tarka.
2. Virti kiaušiniai išvoliojami miltuose ir aplipinami maltos mėsos ir prieskonių mišiniu.
3. Gautas mėsos ir kiaušinio kamuoliukas išvoliojamas miltuose, pamirkomas kiaušinių plakinyje ir apvoliojamas džiūvėsėliuose. Kad būtų įdomiau, į džiūvėsėlius galima įmaišyti mėgiamų prieskonių, pavyzdžiui, maltos dūminės paprikos.
4. Gilioje keptuvėje ar troškintuve įkaitinamas aliejus, įdedami maltinukai ir apskrudinami apie 3-4 minutes.
5. Maltinukai sudedami į kepimo popieriumi išklotą skardą ir šaunami iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę dar 5 minutėms.
6. Valgom su kuo tik patinka. Man labai tiko mano mėgiamos agurkų salotos.

Recepto idėja iš Tasty.

Ar gaminčiau dar kartą? Yup, for sure.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Pažaisčiau su prieskoniais - naudočiau kitokius žalumynus, daugiau aitriosios paprikos. Gal dar ką panašaus pramąstyčiau.

Šakšuka (pomidorų ir paprikų troškinys su kiaušiniais)

Vienas iš puikiausių patiekalų savaitgalio pusryčiams. Tiems rytams, kai yra laiko pasikuisti virtuvėje ir kai nereikia niekur skubėti. Ir tokiems rytams, kai nelabai aišku, ką valgai - pusryčius ar pietus.
Puikus ir tuo, kad puikiai leidžiasi modifikuojamas. Galima dėti mėgiamus prieskonius ir nedėti tų, kurie nepatinka. Galima dėti ir bet kokias daržoves. O tingint krapštytis su šviežiais pomidorais, galima naudoti konservuotus.

2 valgytojams pamaitinti reikės: 

6 didelių pomidorų
2 didelių paprikų bet kokios spalvos
1 svogūno
4 skiltelių česnako
1 šaukštelio malto kumino
1/2 šaukštelio maltos aitriosios paprikos
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, alyvuogių aliejaus
4 kiaušinių
mėgiamų žalumynų

Gaminimas: 

1. Iš pat pradžių paruošiami pomidorai - nuplikomi karštų vandeniu, atvėsinami šaltame vandenyje, nulupami ir supjaustomi maždaug kubeliais.
2. Įkaitintame aliejuje pakepinami prieskoniai - kuminas ir aitrioji paprika. Po geros pusės minutės sugeriami smulkinti svogūnai ir kubeliais pjaustytos paprikos. Kepama, kol daržovės suminkštėja. Suberiami smulkinti česnakai ir dar pakepama apie minutę.
3. Į keptuvę sudedami pjaustyti pomidorai, pasūdoma ir papipirinama bei troškinama apie 10 minučių, kol didžiumai skysčio išgaravus masė sutirštėja.
4. Daržovių masėje šaukštu ar mentele padaromos keturios duobutės, į kurias įmušama po vieną kiaušinį.
5. Keptuvė (ar troškintuvas) uždengiama dangčiu ir palaikoma ant vidutinės ugnies apie 3-4  minutes. Per tą laiką kiaušinių baltymai išverda, o tryniai sutirštėja.
5. Šaukštu dedama į lėkštę, apibarstoma tais mėgiamais žalumynais (petražolėm, krapais ar kalendrom) ir valgoma. Nom.

Originalus receptas iš knygos "Izraelio skoniai".

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip. Ir jau gaminau. Labai mėgstu skystai virtus kiaušinius ir įvairias daržoves, todėl šio patiekalo deriniai man tobulai tinka.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Tas kitas kartas jau buvo. Naudojau viena paprika mažiau, bet dėjau cukinijų. Dabar jau nepamenu, kodėl taip atsitiko, bet viso troškinio suvalgyti nespėjome, tad dalį jo sunaudojau kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Tikrai buvo skanu.

Obuolių pyragas su grietinės kremu ir figomis

Kad reikia kepti būtent tokį obuolių pyragą mane įkalbėjo draugė M. Sakė, kad jau kai jį iškepa ir nuneša darban, šį kolegės sunaikina labai greitai. Hm. Kaip ten bebūtų, obuolių pyragai nėra mano labai mėgiami. Nežinau kodėl. Obuolius labai mėgstu, bet obuolių pyragus nelabai. Bet kartais taip jau nutinka, kad ateina tas metų laikas, kai obuolių virtuvėje būna daugiau, negu jų pavyksta suvalgyti nesugaminus į kokius pyragus, sūrius, košes ar pan. Ir dar nutinka nusipirkti parduotuvėje labai neskanių obuolių. Ant maišelio buvo užrašyta, kad ir lietuviški, ir iš kažkokio ūkio, todėl ir pirkau. Obuoliai prastovėjo virtuvėje porą savaičių ir nė trupučio neapgedo, neapvyto ir niekaip kitaip nepasikeitė. Še tai tau obuoliai iš ūkio.
Taip ir atėjo eilė tam draugės išreklamuotam pyragui. Jis dar ir pavadinimą turi - Svetajevskij. Už kokius nuopelnus jis taip pavadintas, tikrai nesigilinau. Man gerokai įdomiau patiekalo skonis, negu jo pavadinimas. Dar leidau sau paimprovizuoti ir pyrago viršų papuošiau pjaustytomis figomis. Pyragas gavosi tikrai labai skanus - išorinė tešla buvo labai traški, o kremas - labai švelnus ir ne per saldus. Žinoma, cukraus kiekį galima reguliuoti pagal pomėgius ir įpročius. Ir tie nevykėliai obuoliai pyrage puikiai atsiskleidė. Ir pyragas buvo suvalgytas taip greitai, kad pjūvio nuotraukos padaryti ir nespėjau.

Reikės: 

150 g sviesto
2 puodelių (tešlai) ir 2 valgomų šaukštų (kremui) miltų
1/2 puodelio (tešlai) ir 1 puodelio (kremui) grietinės
1 šaukštelio kepimo miltelių
8 vidutinio dydžio obuolių
3/4 puodelio cukraus
2 kiaušinių
1,5 figos

Gaminimas: 

1. Kepimo indas ištepamas sviestu ir apibarstomas miltais. Atvėsintas tirpintas sviestas supilamas į miltų ir kepimo miltelių mišinį, sudedama tešlai skirta grietinė ir išminkoma tešla. Ji gaunasi labai minkšta ir paslanki. Tešla dedama į kepimo indą ir rankomis bei pirštais išstumdoma taip, kad dengtų indo dugną ir kraštus. Nieko kočioti nereikia. Tešla tokia minkšta, kad puikiai pasiduoda visiems stumdymams. Formuodama tešlos pagrindą nemažai laiko paskyriau kampams ir padariau juos stačius.
2. Gaminamas kremas - suplakami kiaušiniai, cukrus, grietinė, įmaišomi miltai.
3. Obuoliai nulupami ir supjaustomi plonomis riekelėmis.
4. Į tešlos pagrindą dedamas sluoksnis obuolių, supilama pusė kremo, dedamas dar sluoksnis obuolių, supilamas likęs kremas. Viršus išlyginamas mentele.
5. Kadangi turėjau nepanaudotą figą su puse (pusę figos buvau suvalgiusi pusryčiams su avižinių dribsnių koše), jas supjausčiau griežinėliais ir išdėliojau ratu pyrago viršuje.
6. Pyragas kepamas iki 180 laipsnių įkaitintoje temperatūroje 40-50 minučių ir valgomas kitą dieną.

Originalus receptas iš ritosreceptai.lt.

Ar gaminčiau kitą kartą? Aha. Tokius kreminius pyragus aš mėgstu. Tik kadangi šis pyragas valgomas atvėsęs kitą dieną nuo jo iškepimo, jis tikrai netinka nekantriems valgytojams ir tiems atvejams, kai pyrago norisi karšto su ledais čia ir dabar.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? O kodėl nepabandžius užtepti sluoksnio spanguolių ar bruknių uogienės?

Keptų pomidorų sriuba ir suraitytos picos

Šįkart bus labai trumpai ir aiškiai, praktiškai be įžangos.
Pomidorų sriuba, nes naminių pomidorų sezonas įsibėgėjęs sparčiu tempu ir namie prisikaupė per vieną prisėdimą nesuvalgomas kiekis šių daržovių. Iš pradžių turėjau slaptą svajonę užsimarinuoti mažą stiklainiuką nedidelių pomidoriukų su želatina, bet apėmus smarkiam tinguliui ši svajonė liko neįgyvendinta. Šįkart. Ir dar labai tingėjau krapštytis su pomidorų odelėmis ir jas nulupinėti, todėl reikėjo kažko super paprasto.
Suraitytų picų kaip nors kitaip pavadinti nelabai sugalvojau. Bet kai jau pamačiau šito patiekalo gaminimo filmuką, labai jo užsinorėjau.
Sriubą gali valgyti ir vegetarai (vištienos sultinį pakeitę daržovių), tiek paleo mitybos šalininkai. Galima į ją nedėti kruopų, bet man taip sočiau. O jau picos - kitas reikalas. Bet jas ir gaminau tik kaip užkandį prie sriubos.

Pomidorų sriuba

Reikės:

Kiek norisi pomidorų

1 paprikos
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 litrų vištienos ar daržovių sultinio
Kelių šaukštelių Pesto padažo
2 stiklinių virtų perlinių kruopų
druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus

Gaminimas: 

Daržovės supjaustomos ganėtinai stambiais gabalas. Vyšninių pomidorų pjaustyti nereikia. Česnakų skiltelių - taip pat. Supjaustytos daržovės sudedamos į skardą, apibarstomos druska ir pipirais, apšlakstomos alyvuogių aliejumi ir kepamos iki 180-200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol tampa minkštos, o mažesnių jų gabalėlių kraštai apskrunda. Iškepusios daržovės suverčiamos į puodą, užpilamos sultiniu, pareguliuojamas druskos ir pipirų kiekis, viskas verdama keletą minučių ir galiausiai sutrinama. Supilamos virtos perlinės kruopos ir dar paverdama kelias minutes, kol sušyla ir kruopos. Supilsčius sriubą, į dubenėlius įdedama maždaug po arbatinį šaukštelį Pesto padažo. Galima ir daugiau. Galima ir nedėti. Jau kaip norisi.

Suraitytos picos

Reikės: 

1 lakšto (didesnio) šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos
5-6 šaukštų mėgiamo pomidorų padažo
mėgstamos dešrytės
mocarelos sūrio

Gaminimas: 

Atitirpęs sluoksniuotos tešlos lakštas apibarstomas miltais ir iškočiojamas į maždaug lygių kraštinių stačiakampį. Ant tešlos lakšto tepamas pomidorų padažas, dedama plonais griežinėliais pjaustyta dešra ir apibarstoma tarkuotu mocarelos sūriu. Lakštas su visais priedais suvyniojamas į ritinį ir supjaustomas maždaug 5 cm pločio griežinėliais. Šie išdėliojami į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir kepami iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 20 minučių.

Abiejų patiekalų idėjos nusižiūrėtos įvairiuose Facebooke ir Youtube skalndančiuose filmuotuose receptuose.

Ar gaminčiau dar kartą? Tiek sriubą, tiek picą tikrai dar gaminčiau.

Ką daryčiau kitąip kitą kartą? Norėdama mažiau sočios sriubos į ją nedėčiau perlinių kruopų. Jas dar gal būtų galima pakeisti ryžiais.

Lapinių kopūstų salotos su aštriais avinžirniais

Lapiniai kopūstai (kale) yra retenybė Lietuvoje. Tikiuosi, kad ne ilgam. Angliškuose ir amerikietiškuose internetuose gausu begalės receptų, ką iš jų pagaminti. Visi jie giria šį kopūstą kaip labai maistingą ir vertingą. Naudojamas jis ir žaliesiems kokteiliams, ir troškiniams, ir salotoms.
Tai jau kai randu kurioje nors parduotuvėje tų lapinių kopūstų, naujojo supermaisto, visada jų nusiperku. O vienoje Klaipėdos IKI parduotuvėje aptikau puskilogramio svorio didelę pakuotę šių žalumynų. Ir dar jiems nuolaida buvo. Tai žinoma, kad iš pradžių nusipirkau ir tik po to pradėjau ieškoti, ką iš jų pasigaminti.
Antras keblumas buvo rasti Klaipėdoje virtų avinžirnių. Goddamit! Vilniuje netoli namų turėjau bent tris parduotuves, kur jų be vargo rasdavau. Ir dar kelių rūšių. Ir skirtingo dydžio skardinėse. Prisimindama, kad Rimi turi savo prekės ženklo virtus avinžirnius, nuvažiavau į didžiausią šio tinklo parduotuvę. Radau. Kaip greit prie gero priprantama, ar ne? Bet į kito apsilankymo Vilniuje pramogų sąrašą teks įtraukti ir apsilankymą Assorti parduotuvėje.
Apie patį patiekalą nėra daug ką pasakoti - lapinių kopūstų pagrindas su traškiais ir aštriais avinžirniais. Man buvo skanu, patiko. Tik, kaip dažnai pasitaiko pastaruoju metu, padauginau prieskonių ir mažumėlę spjaudžiausi ugnimi.

2 - 3 porcijoms reikės:

2 saujų lapinių kopūstų (kale) lapų
1 česnako
1 skardinės konservuotų avinžirnių
3 šaukštų Garam Masala prieskonių mišinio
poros šauktšų alyvuogių aliejaus
1/4 puodelio tahini pastos
2 citrinų sulčių
1-2 šaukštų medaus
druskos ir pipirų

Gaminimas: 

1. Avinžirniai nusunkiami, nuplaunami ir nusausinami. Po to jie sumaišomi su Garam Masala prieskonių mišiniu.
2. Česnakas išskaidomas skiltelėmis, bet nenulupamas.
3. Avinžirniai ir česnakas dedami į skardą, pašlakstomi alyvuogių aliejumi ir kepami iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
4. Kol avinžirniai ir česnakai skrunda, lapiniai kopūstai supjaustomi, sudedami į salotų indą, apipilami šiek tiek citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus bei sumaigomi tarp rankų.
5. Iškepusios česnako skiletelės nulupamos, sutrinamos šakute ir sumaišomos su kitais padažo ingredientais - tahini pasta, citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi, medumi, druska ir pipirais. Padažo skonį galima reguliuoti pagal savo pomėgius, o jei jis per tirštas - praskiesti truputėliu karšto vandens.
6. Lapiniai kopūstai sumaišomi su padažu, apibarstomi prieskoniuotais skrudintais avinžirniais. Ir viskas. Ir valgom.

Originalus receptas iš Minimalist Baker.

Ar gaminčiau dar kartą? Hm, nežinau. Gal.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Įdėčiau mažiau Garam Masala prieskonių. Nepatiko ugnim spjaudytis.

Keksiukai su ruduoju brunost sūriu

Už kiekvieno keksiuko slypi istorija.
Taip yra ir šį kartą.
Draugė M. buvo Norvegijoje ir parsivežė lauktuvių rudojo sūrio brunost. Atvežė gabalaitį jo ir man. Rašo, kad jis gaminamas iš karamelizuoto karvės pieno. Kaip tas daroma jau nesigilinau. Pats sūris savyje talpina visą gamą skonių - ir saldu, ir sūru, ir riebu. Ir viskas vienu metu. Patį sūrį valgyti vienišą būtų sudėtinga - pasiklysti tarp skonių ir nebežinai, kuris iš jų vyraujantis. O dar ir pakankamai riebus jis. Mažytė riekelė paragavimui buvo pats tas, o likusi dalis nukeliavo į keksiukų tešlą. Keksiukai, beje, buvo nerealaus skonio. Saldūs, minkšti, purūs ir su tuo sūrios karamelės poskoniu.
Receptą šiems keksiukams draugė kažkur "išgooglino" ir atsiuntė man jau išverstą iš norvegų kalbos į anglų kalbą. Google translate pagalba. Dėl to vietomis teko pasukti galvą, kas ir kaip turi būti daryta. Bet net jei kažką padarėme ne pagal instrukciją, skonis, tikiu nenukento. Aš pati viena jų sušlamsčiau nesuskaičiuojamą kiekį.

 Maždaug 14 keksiukų reikės: 

2 kiaušinių
400 gr cukraus
250 gr miltų
1.5 šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai lydyto sviesto
150 ml pieno
150 g tarkuoto brunost sūrio

Gaminimas: 

1. Kiaušinius ir cukrų išplakti iki putų (tą savaitgalį ne visos mano kombaino detalės buvo atvažiavusios į naujus namus, teko viską plakti ir maišyti taip, kaip tą darė močiutė - ranka).
2. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais.
3. Į kiaušinių plakinį įmaišyti miltų mišinį, atvėsusį lydytą sviestą, pieną ir galiausiai - brunost sūrį.
4. Tešlą padalinti maždaug lygiomis dalimis į popierėliais išklotą keksiukų skardą.
5. Kepam iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
6. Valgom, kol dar neatvėsę. Jei lieka, valgom ir atvėsusius.

Ar gaminčiau dar kartą? taiptaiptaiptaiptaip (kai tik turėsiu to karamelinio sūrio)

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Mažiau cukraus, po šimts. Jau taip neįsivaizduojamai saldu buvo, kad viskas aplinkui apsąlo.

Šis keksiukas sulaukė fotosesijos Olandų kepurėje

Mojito skonio keksiukai

Mėgstu eksperimentuoti su keksiukų ir kitų desertų skoniais. Labai retai kepu tokius pačius. Internetai, Pinterestas ir knygos kupini įvairiausių desertų receptų ir idėjų, reikia tik laiko ir progų juos visus išbandyti. Ai taip, kartais dar reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, trupučio fantazijos ir nebijoti nesėkmės. Keksiukų ir kitų desertų gamyba yra ta sritis, kur aš labai drąsiai šokinėju iš savo komforto zonos ribų. Juk baisiausia kas gali nutikti, tai teks išmesti nepavykusį bandymą arba jį panaudoti gaminant kitą gaminį. Arba užmaskuoti kremais ar kitokiais papuošimais. Man atrodo, kad kepant įvairius kepinius labai svarbu tiek konkrečios tešlos paruošimui reikalingų procesų ir procedūrų (čia kalba mano vidinis teisininko balsas) laikymasis, tiek fantazija.
Jau nuklydau kažkur į lankas. Vienžodž, nebijokit eksperimentuoti ir išlipti iš savo komforto zonos virtuvėje. Rezultatai nustebins. Tikrai.

Maždaug 20 keksiukų reikės: 
250 gr miltų
250 gr cukraus
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
3 laimų žievelės
275 gr kambario temperatūros sviesto
4 kiaušinių
1,5 šaukšto pieno
1,5 šaukšto laimo sulčių

Kremui reikės: 
200 ml pieno
Kelių šakelių šviežių mėtų
300 gr kambario temperatūros sviesto
675 gr cukraus pudros
3 šaukštai romo

Gaminimas: 
1. Iš pat pradžių pienas paskaninamas mėtomis - nedideliame puodelyje užvirinama 200 ml pieno su mėtomis. Vos užviręs pienas pakaitinamas 4 minutes, nukeliamas nuo ugnies ir paliekamas atvėsti.
2. Dubenyje sumaišomi miltai, cukrus, kepimo milteliai, įtarkuojamos laimų žievelės, sviestas ir kiaušiniai. Viskas gerai sumaišoma, kol masė tampa vientisa. Iš lėto maišant įpilamas pienas ir laimo sultys ir pabaigiama maišyti tešla.
3. Tešla padalinama maždaug lygiomis dalimis į popieriniai maišeliais išklotą keksiukų skardą, šaunama į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepama apie 22 minutes.
4. Kol keksiukai kepa, gaminamas Mojito skonio kremas - dideliu greičiu sviestas išplakamas, kol tampa purus ir beveik baltas.
5. Į išplaktą sviestą, toliau maišant, bet jau ne tokiu dideliu greičiu, per dvi dalis sudedama cukraus pudra. Įdėjus dalį cukraus pudros pradedama maišyti kuo įmanoma lėčiau ir kai jau pudra išsimaišo ir nebelaksto per kraštus, greitis padidinamas. Į kremą įpilami 2,5 šaukštai atvėsusio mėtinio pieno ir romas. Visa masė dar gerai pamaišoma dideliu greičiu. Kremo maišymo su dideliu ir galingu kombainu procesas užtrunka geras 10-15 minučių.
6. Iškepę keksiukai atvėsinami ir dekoruojami kremu. Ir valgomi pasigardžiuojant.

Originalus receptas pagal Cupcake Jemma.

Ar daryčiau dar kartą? Tikriausiai. Jei būtų tinkama proga ir jei nesugalvočiau, ką kito pagaminti.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Šio tipo kremas tikrai nėra mano mėgstamiausias. Sakyčiau, net vienas iš man mažiausiai patinkančių - kad ir kiek ilgai beplakama, vis tiek lieka tas girgždantis cukraus pudros skonis. Va dėl to aš jį retai ir gaminu. Ir dėl to kitą kartą kremą daryčiau kitą (swiss meringue buttercream). Bet čia tik mano asmeninės antipatijos. Šie keksiukai išnyko ganėtinai greitai ir niekas dėl kremo nesiskundė.

Plėšyta Tandoori vištiena

Išsikrausčiau. Išsikėliau iš Vilniaus į trečią pagal dydį ir antra pagal ekonomiką (kažkur internetuose tai skaičiau) Lietuvos miestą. Buvo atėjęs laikas ką nors keisti gyvenime. Tai kam pradėti po truputį, jei galima vienu ypu pakeisti beveik viską? Praėjo jau mėnuo šių dydžiųjų pokyčių ir kol kas nesigailiu nieko nė truputuką. Žinoma, žiemą, kai bus šalta Ir pūs žvarbus pajūrio vėjas, gal galvosiu kitaip ir ilgėdamasi Vilniaus kauksiu vilku. Bet pagyvensi ir pamatysim. O mano optimistinė natūra neleidžia man galvoti, kad gali būti kaip nors kitaip negu gerai.
Tad su ta sąlyga, kad krausčiausi, ieškojau buto nuomai ir t.t. ir pan., nieko visą mėnesį nerašiau.  O dabar gaminu tik sau vienai. Ir porcijos smarkiai sumažėjusios, nes stengiuosi gaminti vienam ar dviem valgymams. Nemeluosiu, kartais pristinga ir idėjų, ir įkvėpimo ką nors mandro gamintis, todėl dažniausiai gaminuosi įvairius “šamarliakus” – susipjaustau tai, ką turiu šaldytuve ir bandau valgyti. Kartais gaunasi labai gerai, kartais ne taip.
Vienas iš gamintų paskutiniu metu patiekalų – plėšyta tandoori vištiena. Kažkada rašiau, kad atradau ir pamėgau kuminą. Tad štai, dabar vos radusi tinkamą progą jį ir naudoju. O ir šis receptas pasirodė toks paprastas, kad net nedvejodama jį išbandžiau. Iš žemiau nurodyto kiekio produktų gavau patiekalą vienam valgymui. Žinoma, jei dar būčiau išsivirusi ryžių, pasigaminusi žiedinių kopūstų ryžių ir susimaišiusi kokias salotas, būtų užtekę ir dviems valgymams.

Patiekalui panaudota:

1 delno dydžio vištos krūtinėlės gabalas
4 šaukštai daržvių sultinio
¼ svogūno
2 skiltelės česnako
3 šaukštai graikiško jogurto
1 šaukštelis ciberžolės
1 šaukštelis kumino
½ šaukštelio čili paprikos
1 šaukštelis malto imbiero
½ šaukštelio rausvosios himalajų druskos
Žiupsnis smulkintos kalendros

Gaminimas: 

1. Sultinys užverdamas, vištiena supjaustoma mažesniais gabalėliais ir verdama kartu su česnaku ir smulkintu svogūnu maždaug 20 minučių.
2. Išvirusi vištiena dviejų šakučių pagalba suplėšoma į skiauteles.
3. Jogurtas išmaišomas su visais prieskoniais. Prieskonių kiekį galima reguliuoti pagal norus, pomėgius ir įsitikinimus.
4. Plėšyta vištiena sumaišoma su padažu ir apibarstoma smulkintomis kalendromis.
5. Valgom iš karto arba vėliau. Skani ir šalta kitą dieną.

Originalus receptas iš: The Big Man's World.

Ar gaminčiau dar kartą? Tikrai taip.

Ką daryčiau kitaip kitą kartą? Kitą kartą bus visas indiškas rinkinys – ryžiai, vištiena ir daržovės. Tobulai tiktų agurkų ir graikiško jogurto  salotos. Tiesa, iš pradžių man atrodė, kad padauginau čili paprikos. Bet kai kitą dieną valgiau vištieną pietums paprikos pertekliumi nebesiskundžiau. Taip, jos buvo daug, bet tikriausiai būtent tiek, kiek reikia, kad subalansuotų visus kitus prieskonius.